Priimta architektams ypač svarbi aukščiausio teismo nutartis

2021 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/202100. 

Be kitų klausimų, šioje byloje LAT sprendė architektų teisę gauti atlygį už parengtus projektinius pasiūlymus, kai nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas dėl netinkamos (VTPSI nuomone) žemės nuomos sutarties.

Lietuvos Architektų Rūmams (LAR) kyla svarbus klausimas, kokias gi taisykles suformavo LAT šia nutartimi dėl projektuotojo pareigų vertinant užsakovo pateiktus dokumentus ir kokias teisines rizikas turėtų įsivertinti architektai/projektuotojai sudarydami projektavimo sutartis. Todėl LAR pasitelkė teisės ekspertus, kad būtų pakomentuoti šie svarbūs momentai:

1. Kokios yra projektuotojo pareigos vertinti užsakovų pateikiamus dokumentus apie teisę į žemę?
2. Kaip su tuo susijusias rizikas kontroliuoti sudarant projektavimo darbų sutartis?

TRUMPAI APIE PAČIĄ LAT NUTARTĮ

 Iš esmės, LAT nagrinėjo tris pagrindinius klausimus:

1) Ar architekto ir su juo susijusios projektavimo bendrovės sudarytas atskiras keturias projektavimo sutartis su tais pačiais užsakovais, tuo pačiu metu, dėl to paties objekto, tačiau dėl skirtingų projektavimo etapų (projektavimo pasiūlymai ir techniniai projektai) reikėtų vertinti kartu?

2) Ar užsakovas turi teisę atsisakyti priimti parengtą projektą, nes projektuotojas praleido galutinį viso darbo atlikimo terminą ir dėl to projekto rengimas užsakovui prarado prasmę apskritai (nes užsakovas praleido terminą paduoti paraišką dėl ES finansavimo gavimo)?

3) Ar projektuotojas turėjo pareigą įvertinti ir įspėti užsakovą apie gautos iš užsakovo medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus (konkrečiai teisę į žemę patvirtinančių dokumentų ydingumą)?

LAT į visus užduotus klausimus pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes iš esmės atsakė teigiamai.

Ypač svarbu mums pasirodė panagrinėti 3 klausimą ir su juo susijusias aplinkybes. Šioje byloje, be kitų argumentų, ypač svarbūs buvo šie:

– Pagal Civilinio Kodekso 6.659 str. rangovas TURI PAREIGĄ įspėti apie gautos medžiagos trūkumus, dėl kurių gali kilti grėsmė galutiniam rezultatui, o šiuo atveju iš bylos aplinkybių nematyti, kad toks aiškus perspėjimas buvo atliktas;

– Pagal LR Statybos Įstatymą (aktualią redakciją) vienas iš techninio projekto pagrindinių tikslų yra statybos leidimo gavimas (2 str., 61-62 pt.), o SLD nebuvo gautas;

– Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.6.2 p. (aktualią redakciją), statytojo žemės sklypo nuosavybės (nuomos, panaudos) dokumentai patenka į techninio projekto Bendrosios dalies sudėtį. Taigi, projektuotojas, kaip projekto Bendrosios dalies rengėjas, turėtų vertinti šiuos dokumentus.

– Pagal sudarytą projektavimo sutartį, projektuotojas ĮSIPAREIGOJO gauti SLD. Todėl projektuotojas privalėjo įvertinti užsakovo pateikiamus dokumentus, nes jie turi esminės įtakos prisiimamų įsipareigojimų sėkmingam įvykdymui.

KOKIA LAT NUTARTIES REIKŠMĖ ARCHITEKTAMS?

Iš to seka labai svarbūs klausimai: kokioje apimtyje projektuotojas turi vertinti pateikiamus dokumentus? Ar reikia įvertinti, ar toks dokumentas apskritai YRA, ar reikia nagrinėti ir jo TURINĮ ir/ ar KELIAMAS RIZIKAS?

Šioje vietoje turime reguliavimo pilkąją zoną – Statybos įstatymas ar STR nenurodo, kokia apimtimi projektuotojas turi vertinti tokius dokumentus ir jų teisinį turinį.

Viena vertus, lingvistiškai vertinant Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p. (kuriame kalbama, kad projektas privalo atitikti privalomųjų dokumentų nuostatas), galima suprasti, kad projektuotojas privalo užtikrinti, kad projektas atitiktų tai, kas nurodyta privalomuosiuose dokumentuose (pvz., žemės nuomos sutartyje), tačiau neturi nagrinėti, ar apskritai privalomajame dokumente surašyti teiginiai neprieštarauja teisės aktams. Kita vertus, STR „Statinio Projektavimas“ 1 priedo 2.2. punktas, kalbantis apie projekto vadovo pareigas, nurodo, kad projekto vadovas, išnagrinėjęs privalomuosius projekto rengimo dokumentus, parengia projekto rengimo strategiją ir taktiką. Taigi, nurodoma, kad projekto vadovas visgi vertina ir dokumentų turinį. Ši nuostata dar išplečiama to paties STR priedo 3.2 punkte, kur kalbama, kad projekto vadovas, pastebėjęs neatitikimus privalomuose dokumentuose turi atsisakyti rengti projektą ir grąžinti privalomuosius dokumentus statytojui suderinti.

Verta paminėti, kad techninių projektų ekspertai savo atsakomybes jau apsibrėžė. 2020 metais yra patvirtintas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė” 19 priedas, kuriame aiškiai apibrėžta ekspertų atsakomybė tikrinant projekto dokumentaciją – kurių dokumentų turi būti tikrinamas tik buvimas apskritai, o kurių – ir turinys. Ir būtent šiame priede nurodyta, kad ekspertai, tikrindami projektą, privalo vertinti privalomųjų projekto rengimo dokumentų atitiktį teisės aktams, taigi, gilintis į jų turinį. Toks reguliavimas svarbus sistemiškai suvokiant visų projektavimo proceso dalyvių atsakomybių pasidalinimą, ir tikėtina, kad architektams savo atsakomybę apsibrėžti mažesne apimtimi būtų sudėtinga.

Iš dalies atsakymus dėl projektuotojo atliekamo dokumentų vertinimo laipsnio pateikia kitų ES valstybių teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, kai kuriose ES valstybėse sutariama, kad architektų teisinio patarimo apimtis neturi būti itin išsami, kadangi jie nėra teisininkai, tačiau tokiu atveju architektai turi informuoti apie esamą riziką ir patarti užsakovui pasitelkti teisininką ar kitą srities ekspertą.

KOKIAS GALIME PADARYTI IŠVADAS?

Manome, kad pirmiausia labai svarbu, kad architektai, sudarydami projektavimo sutartis, aiškiai apsibrėžtų, kokio detalumo vertinimą užsakovo pateikiamiems privalomiesiems dokumentas jie atliks – kitaip tariant, kiek jie nagrinės jų turinį. Kaip minėta, šiandien būtų galima drąsiai teigti, kad dokumentus projektuotojas vertinti privalo. Tačiau sutartyse galima būtų nurodyti (atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką), kad vertinimas apima tik akivaizdžių rizikų, nereikalaujančių atskiro teisinio tyrimo, identifikavimą.

Taip pat, jei kyla bent menkiausių abejonių dėl užsakovo/statytojo pateikiamų privalomųjų dokumentų atitikties teisės aktams ar dėl jų suderinamumo su kitais privalomaisiais dokumentais – reikia raštu ar bent el. laišku informuoti užsakovą/statytoją apie esamas rizikas, ir pasiūlyti pasitelkti tos srities profesionalą detalesniam vertinimui.

Taip pat, sudarydami civilinės atsakomybės draudimo sutartis, architektai turėtų atkreipti dėmesį, kokią atsakomybę perkamas polisas draudžia – kitaip tariant, ar draudimas atlygins ir nuostolius, kurie kyla dėl to, kad architektas nepakankamai išsamiai įvertino užsakovo/statytojo pateikiamus privalomuosius projekto rengimo dokumentus, dar kitaip sakant, ar netinkamas/neteisingas privalomųjų dokumentų įvertinimas būtų laikomas projektavimo klaida, kurios nuostolius dengia draudimo bendrovė.

TOLIMESNI ŽINGSNIAI

Svarbi užduotis tenka LAR. Teisinio reguliavimo neaiškumas rodo, kad galimai reikia koreguoti ir mūsų reglamentus. Manytume, kad galima būtų siekti apibrėžti architektų atsakomybių ribas (pvz.: panašiai kaip buvo apibrėžtos ekspertų atsakomybės 2020 m. patvirtinus 19 priedą prie STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė”).

Šiuo metu, kaip minėta, siūlome savo atsakomybių ribas reguliuoti sutartinėmis nuostatomis. Kai kuriuos galimus pavyzdžius pateikiame šioje lentelėje LAR rekomenduojamos sutartinės nuostatos .

gerų darbų linkėdamas,

Lukas Rekevičius