Rūmų posėdžio reflekcijos. Spalis
Dėl V. Kuliešiaus skyrimo patarėju teisėkūros klausimais
Rūmai labai vertina Vaidoto Kuliešiaus ilgametį dalyvavimą Architektūros įstatymo atsiradimo procesuose ir nuoseklų gilinimąsi į visus teisės aktus, susijusius su architektūros kokybe ir architektų veikla, ir nori šią patirtį ir įdirbį konstruktyviai išnaudoti.
Nutarta V. Kuliešių paskirti Rūmų darbuotoju (0,25 etato, atlyginimą nustatant pagal Rūmų atlyginimų vidurkį) patarėjo, atsakingo už teisėkūros klausimus, pareigose. Rūmų narių susirinkimui pateikti siūlymą keisti Rūmų statutą, numatant nuostatas, kad visais atvejais (net ir esant l. e. p. pirmininkui, t. y. kai vienas pirmininko pavaduotojas laikinai eina pirmininko pareigas) turi būti pirmininkas ir du jo pavaduotojai.
RAT veiklos tobulinimo darbo grupės pirmininko patvirtinimas
Tarybos nariai buvo informuoti, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. vyko RAT veiklos tobulinimo darbo grupės narių susirinkimas, kurio metu buvo išrinktas šios darbo grupės pirmininkas. RAT veiklos tobulinimo darbo grupės pirmininku tapo D. Šarakauskas. Tarybos nariai patvirtino išrinktojo tinkamumą eiti numatytas pareigas.
Vilniaus m. savivaldybės pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo
Dabartiniame Vilniaus bendrajojo plano (BP) 5 punkte numatyta, kad BP reglamentai gali buti keičiami Savivaldybės tarybos sprendimu, neatliekant BP koregavimo procedūrų (sprendinių viešinimo, derinimo ir pan). Rūmai pateikė teismui prašymą paaiškinti, ar toks punktas yra legalus. Teismas atsakė, kad nelegalus, ir kad Taryba turi teisę keisti BP sprendinius TIK atlikus derinimo ir viešinimo procedūras. Vilniaus savivaldybė dėl tokio sprendimo pateikė apeliaciją.
Tuo pačiu Rūmams nuo Savivaldybės buvo pateiktas prašymas šiuo klausimu siekti taikos sutarties. Rūmai yra suinteresuoti palaikyti partneriškus santykius su Savivaldybe, tačiau Rūmų taryba visgi taikos sutarties siūlymą atmetė remdamasi šiais argumentais:
– visų pirma, Rūmai neskundžia Savivaldybės ar jos bendrojo plano, ar bendrojo plano pagrindu parengtų detaliųjų planų, ar išduotų statybos leidimų. Mes tik klausiame teismo, ar toks punktas nepažeidžia viešojo intereso. Taigi, taikytis su Savivaldybe kaip ir net neturime pagrindo;
– antra, Savivaldybė jau turi parengusi nauja BP, kuriame toks punktas nenumatytas – pasakyta, kad visi keitimai gali būti daromi išlaikant procedūras. Kitaip tariant, Savivaldybė jau sureagavo tiek į mūsų iškeltą klausimą, tiek į teismo nuomonę ir dabar mums sudarinėti taiką dėl klausimo, kuris bus aktualus vos porą savaičių, atrodo netikslinga;
– trečia, tai buvo ir vertybinė pozicija – diskutuoti dėl BP pakeitimų, kurie daromi neatlikus procedūrų. Tų procedūrų esmė: susitarimas su visuomene dėl miesto ateities vizijos, o BP – to susitarimo protokolas. Todėl Rūmai remia idėjinę vertybę, jog norint dėl kažko susitarti iš naujo, reikia tartis, o ne vienašališkai nuspręsti taryboje. Nuo šios vertybinės pozicijos Rūmai nenori nutolti, o taip galėtų pasirodyti, jei sudarytume taikos sutartį
– ir ketvirta – jei Savivaldybė nori taikos šiuo klausimu, tai viskas, ko reikia, – jiems atsiimti apeliacinį skundą. Rūmai nieko neginčija, mums teismo nutartis tinka.
Architektūros įstatymo pakeitimai ir siūlymai
Architektūros įstatymo pakeitimo klausimai detaliau svarstyti nebuvo, nes buvo nutarta išsamiai susipažinti su Aplinkos ministerijos siūlomais pakeitimais ir jų motyvais ir tuomet šiems svarbiems pakeitimams skirti didžiąją kito Tarybos posėdžio dalį.
Architektų profesinio atestavimo komisijos klausimai
- Atestacinės komisijos pirmininkas J. Vaškevičius pageidavo, kad būtų galimybė numatyti posėdžiuose dalyvaujančių narių rotaciją. Deja, buvo pakomentuota, kad to nei statutas, nei visuotinio susirinkimo rinkimų protokolas nenumato ir tokia rotacija nėra galima.
- Nagrinėtas klausimas, ar galima Rūmų nariams, turintiems teisę eiti ypatingų statinių projektavimo sričių pareigas, suteikti tokią pat teisę eiti ir neypatingų statinių projektavimo sričių pareigas. Argumentacija – anksčiau neypatingiems statiniams atestato nereikėjo, todėl Rūmai tokio neišduodavo, nors nariai ir prašydavo. Dabar, pasikeitus reikalavimams, kai kurie Rūmų nariai tokio atestato neturi ne dėl savo kaltės. Nutarta pavesti išsiaiškinti, kokius teisės aktus reikėtų pakeisti ir parengti jų projektus, kad, Rūmų narių neapkraunant papildomomis administracinėmis prievolėmis, būtų galima turimus atestatus papildyti. L.e.p. pirmininkas akcentavo, kad Rūmai turi būti nario pusėje.
- Nagrinėtas dar vienas susijęs klausimas: ar architektui galime išduoti atestatą, ar vis dėlto jis turi praeiti visas procedūras, kad atestatą gautų (t.y. išlaikyti jį iš naujo) tokiu atveju, kai architektas turėjo atestatą neypatingiems
statiniams iki 2014 m., tada nuo 2014 m. iki 2018 m. dirbo be atestato, nes tuo metu atestato
nereikėjo (tuo metu Rūmai neišdavinėjo atestatų neypatingiems statiniams, t.y. buvo galima
dirbti ir be atestato), o dabar neypatingųjų statinių atestatas vėl yra reikalingas.
Tarybos nariai suformulavo vertybinę poziciją ir sprendė pasiūlyti du variantus:
a) egzaminų laikyti nereikia, bet architektas turi būti surinkęs kvalifikacijos kėlimo kursų valandas (nuo praeito atestato pasibaigimo)
ARBA
b) reikia išlaikyti teisinių žinių egzaminą ir profesinių žinių egzaminą (atlikti visas procedūras naujam atestatui gauti).
Rūmų teisininkai įpareigoti išsiaiškinti, kokius teisės aktus reikia pakeisti, kad šis klausimas būtų reglamentuotas.
Susisiekimo ministerijos atsakomojo rašto ,,Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano“ svarstymas ir naujos informacijos Klaipėdos uosto klausimais svarstymas
Identifikuota, kad šioje situacijoje yra giluminis uosto, bendrojo plano rengėjų ir klaipėdiečių nesutarimas. Pasiūlyta tarpininkauti ir padėti suderinti pozicijas.
Nutarta bandyti susitikti su Klaipėdos uosto bendrojo plano rengėjais ir išklausyti jų poziciją šiuo klausimu, pasiūlyti profesinę pagalbą. Nutarta į susitikimą deleguoti
J. Vaškevičių. Pasiūlyta parašyti laišką/raštą plano rengėjams ir kolegiškai pasiūlyti pagalbą.
Dėl mokymų teisėjams rengimo
Pritarta iniciatyvai organizuoti mokymus teisėjams. Pasiūlytos kelios temos, aktualiausia jau po Tarybos posėdžio pasirodė „Teisės aktų, reglamentuojančių projektavimą, taikymo ypatumai” – siekiant atkreipti dėmesį į dažnai skirtingą teisės aktų interpretavimą žvelgiant iš architektūrinių ir sausų teisinių pozicijų.
RAT veiklos apmokestinimo klausimas
Tarybos nariai diskutavo dėl Liepos 24 d. kelto klausimo dėl RAT veiklos apmokestinimo, remiantis LR Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. (14)D8 (E)-1234 „Dėl įmokos už ekspertinį vertinimą ir konkursų sąlygų derinimą“.
Nutarta grįžti prie iki 2018 metų galiojusios RAT finansavimo tvarkos, kuomet pareiškėjo prašoma padengti dalį RAT posėdžio išlaidų, kurių konkretų dydį apsprendžia RAT pirmininkas kiekvienu konkrečiu atveju, pritaikydamas 700-1000 EUR mokestį.