LAR 2014-2021 m. vyriausiųjų architektų konferencijos

     Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos priemonės architektūros kokybei užtikrinti. Viena iš priemonių – tai visose šalies savivaldybėse (jų administracijose) įsteigtos vyriausiojo architekto pareigybės. Teisės aktuose numatyta, kad savivaldybės vyriausiasis architektas dalyvauja teritorijų planavimo ir statybos procese, derina teritorijų planavimo dokumentus, nustato specialiuosius statinių architektūros reikalavimus, atlieka projektų patikrinimą, teikia savo pasiūlymus, išvadas formuojant savivaldybės politiką architektūros srityje, sprendžia su architektūra susijusius teritorijų funkcinio, erdvinio ir meninio aplinkos formavimo klausimus. Vyriausieji architektai betarpiškai dalyvauja ir mato realiai vykstančius procesus savivaldybėse architektūros ir urbanistikos srityje. Dėl šios priežasties vyriausiųjų architektų nuomonė labai svarbi formuojant šalies architektūros politiką.

     Siekiant išgryninti problemų, susijusių su savivaldybių vyriausiųjų architektų veikla, spektrą 2014 m. balandžio mėn. Lietuvos architektų rūmai (LAR) kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bei jos Mokymų centru suorganizavo dviejų dienų savivaldybių vyriausiųjų architektų konferenciją, vykusią Trakuose. Konferencijoje, kurioje pranešimus skaitė LAR bei valstybės institucijų atstovai bei šios veiklos patirtį turintys architektai, vyko aktyvios dalyvių diskusijos. Konferencija turėjo didelį atgarsį tiek architektų bendruomenėje, tiek savivaldybėse. Jos metu priimta rezoliucija, išryškinusi opiausias architektūros srities praktines problemas, buvo išplatinta atsakingoms institucijoms, paskelbta LAR tinklapyje. Apie renginį rašė ir nuorodą į LAR tinklapio informaciją pateikė leidinys „Savivaldybės žinios“ ir kiti leidiniai. Šios Konferencijos dalyviai vienbalsiai palaikė idėją paversti tokį susitikimą kasmetiniu renginiu, organizuojamu vis kitame šalies mieste, ypač mažesniuose miestuose, praturtinant jų kultūrinių renginių sąrašą, pakviečiant klausytis pranešimų bei dalyvauti diskusijose vietos bendruomenės narius, neabejingus juos supančios aplinkos kūrimui, esamų jos kultūrinių ir kitų verčių išsaugojimui bei gausinimui.

     Minėtos konferencijos metu buvo pripažinta, kad šis renginys tampa efektyvia mokymo priemone skirtą savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikacijai kelti ir edukacine priemone institucijoms, kurios atsakingos už darnų miestų vystymąsi. Architektai buvo supažindinti su naujausia teisine baze ir jos taikymo ypatumais, leidžiančiais reguliuoti architektūrinių projektų kokybę. Pirmąjį renginį organizavo ir finansavo LAR ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Daugelis savivaldybių tuomet atsisakė remti jų atstovų dalyvavimą šiame, jų vertinimu, su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiame renginyje, todėl finansų trūkumas neleido renginyje sudalyvauti nemažai daliai pageidavusių vyriausiųjų architektų (dalyvavo 25 iš 60 savivaldybių).

     Sulaukus teigiamų atgarsių apie konferenciją 2015 m. organizuota antroji vyriausiųjų architektų konferencija Druskininkuose. 2015 m. renginį iš dalies finansavo Lietuvos architektų rūmai ir Druskininkų miesto savivaldybės administracija. Ši konferencija pasižymėjo didele dalyvių gausa ir padidėjusiu dalyvių profesiniu spektru. Dalyvavo 47 vyriausieji architektai iš 60 savivaldybių, Aplinkos ministerijos atstovai, teisininkai bei kultūros paveldo specialistai. Atsižvelgiant į konferencijos aktualumą ši konferencija įtraukta į architektų profesinės kvalifikacijos kėlimo programą. Konferencijos dalyviams išduoti pažymėjimai nurodantys, kad jie kėlė kvalifikaciją pagal patvirtintą programą. Teisės aktuose architektams numatyta prievolė tobulinti savo profesinę kvalifikaciją nuolat. O kasmetinės vyriausiųjų architektų konferencijos tapo privalomos kvalifikacijos kėlimo programos sudėtine dalimi. Konferencijos dalyviai, vertindami tradicinėmis tampančias konferencijas, pasiūlė kviesti daugiau skirtingų sričių lektorių, kurių žinios architektams būtų aktualios ir padėtu kelti jų profesinę kvalifikaciją.

     2016 m. įvyko konferencija Anykščiuose. Savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencijoje dalyviai buvo supažindinti su naujausiais Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais. Aplinkos ministerijos specialistai ir savivaldybių vyriausieji architektai aptarė „karštas“ urbanistinės plėtros problemas, diskutavo, kaip spręsti pastaruoju metu itin aktualią vienbučių namų „virsmo“ dvibučiais problemą.

     2017 m. gegužės 18-19 d. Šilutėje ir Nidoje suorganizuota dviejų dienų konferencija savivaldybių vyriausiesiems architektams ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Šioje konferencijoje buvo aptartos savivaldybių vyriausiųjų architektų funkcijų įgyvendinimo, kompleksinio planavimo procedūrų palaikymo, teisinės bazės tobulinimo ir statybos ir teritorijų planavimo srityse priimamų sprendimų viešinimo problemos. Vyriausieji architektai konferencijos metu akcentavo, kad teisiškai liberalizavus statybų procesą, prasidėjo chaotiška miestų plėtra. Pripažindama šių konferencijų svarbą nuo 2017 metų konferencijų įgyvendinimui lėšų pradėjo skirti ir Lietuvos kultūros taryba.

     2018 m. dviejų dienų vyriausiųjų architektų konferencija vyko Kaune „Žalgirio“ arenoje. Šios konferencijos organizatoriai buvo Lietuvos architektų rūmai kartu su Lietuvos respublikos aplinkos ministerija, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, Kauno miesto savivaldybei ir Kauno rajono savivaldybei. Joje dalyvavo 39 savivaldybių vyriausieji architektai ir virš 150 svečių. Konferencijoje vyko diskusija „Architektūra kaip mediacija: kaip pasiekti sutarimą vystant teritorijas“, ją moderavo Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, pranešimus skaitė architektas Donatas Baltrušaitis, Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys Rolandas Palekas. Konferencijoje priimtos rezoliucijos pagrindu buvo įinicijuotas eilės teisės aktų pakeitimų projektų rengimas. Konferencijos tematika buvo: savivaldybės vyriausiojo architekto statusas, interesų derinimas, vystant teritorijas, ekspertinis vertinimas. Ši konferencija parodė, kad architektai nežino priemonių ir procedūrų, leidžiančių užtikrinti projektų parengimą pagal aukščiausius kokybės kriterijus. Ši konferencijų suteikė vyriausiesiems miestų architektams galimybę pasiruošti būsimiems pokyčiams ir kryptingai formuoti miestų savivaldos darbą miestų planavimo ir valdymo srityse.

     2019 m. Lietuvos architektų rūmai kasmetinę konferenciją organizavo Panevėžyje. 2019 m. kovo 7-8 d. Panevėžyje surengtoje konferencijoje dalyvavo 46 savivaldybių vyriausieji architektai. Konferencijos pagrindinė tema buvo vyriausiųjų architektų vaidmuo kuriant ir realizuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pirma karta konferencijos metu buvo organizuotos ir kūrybinės dirbtuvės. Kolegialiai aptarę aktualiausias erdvinio šalies vystymo, kuriamos aplinkos kokybės ir kitas problemas bei apsvarstę galimus jų sprendimo būdus, konferencijos dalyviai pateikė pasiūlymų paketą, kaip spręsti šias problemas.

     2020 m. konferencija nebuvo organizuojama.

     2021 m. konferencija surengė LAR ir Klaipėdos rajono savivaldybė, remiant Lietuvos kultūros tarybai. Vyriausiųjų savivaldybių architektų konferencija vyko Drevernoje Klaipėdos rajone. Šioje konferencijoje išlaikytas tradicinis formatas. Tradiciškai savivaldybė, kurios teritorijoje vyksta konferencija, parengė pristatymą apie savivaldybės urbanistinę plėtrą, iškylančias problemas jos įgyvendinime bei pristato geriausius architektūrinius urbanistinius objektus, realizuotus pastaruoju laikotarpiu. Konferencijos dalyvius sveikino savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balionienė. Rajono vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius savo pranešime apžvelgė rajono urbanizacijos procesus ir išsamiau pristatė dviejų urbanizuotų teritorijų (Svencelės ir Drevernos) plėtrą. 2020 m. buvo patvirtinta Klaipėdos rajono bendrojo plano korektūra. Šis darbas bene naujausias respublikoje patvirtintas rajono bendrasis planas, todėl savivaldybių vyriausieji architektai turėjo puikią proga susipažinti su problemomis, iškylančiomis rengiant tokio lygmens teritorijos planavimo dokumentus, ir jų sprendimo keliais. Pristatyta Svencelės ir Drevernos teritorijų urbanizacijos problematika buvo ypač aktuali. Tai unikalios teritorijos, esančios prie vandens telkinių ir besiribojančios su saugomomis gamtinėmis teritorijomis. Žinant labai sudėtingą ir painų įvairių teisės aktų reglamentavimą tokioms teritorijoms, konferencijos dalyviai turėjo daug klausimų, susijusių su tokių normatyvų įgyvendinimu. Vyko įdomi diskusija ieškant atsakymų į rajono architekto Gyčio Kasperavičiaus iškeltą klausimą: Kiek ir kokių reikia parengti individualių teritorijos reguliavimo priemonių, siekiant užtikrinti vieningą Svencelės architektūrinę gyvenvietės išraišką. Lietuvos architektų rūmų atstovai pristatė du pranešimus. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Lietuvos architektų rūmų teisės reglamentų grupės darbo veiklos gairėmis. Grupės pirmininkas Kazimieras Reimeris vyriausiuosius architektus supažindino su galimybėmis įsilieti į darbo grupės veiklą ir per darbo grupę teikti LAR pasiūlymus, skirtus savivaldybių architektų kokybiškam darbui užtikrinti. Architektas Juozas Vaškevičius pranešimo metu pristatė projekto rengimo etapų probleminius aspektus ir siūlomus jų pakeitimus. Diskusijoje konferencijos dalyviai pritarė, kad tai labai svarbus klausimas ir teisės aktų pakeitimai turėtų didėlę įtaką savivaldybių vyriausiųjų architektų darbui, projektavimo procesui ir projektų kokybei. Nutarta, kad teisės aktų, reguliuojančių projektinių pasiūlymų, darbo projekto rengimą ir statybos leidimo išdavimą, rengime būtinai turi dalyvauti vyriausieji savivaldybių architektai. Šiuo metu nėra efektyvaus mechanizmo kaip į teisės aktų projektų rengimą įtraukti savivaldybių vyriausiuosius architektus. Šių teisės aktų įgyvendinimas paprastai gula ant vyriausiųjų architektų pečių, bet jie neturi galimybės aktyviai dalyvauti jų kūrime.

     Antroji konferencijos dalis buvo skirta diskusijai dėl savivaldybės vyriausiojo architekto statuso. Šio klausimo aktualumą rodo tai, kad jis vyriausiųjų architektų nuolat įtraukiamas į konferencijų dienotvarkes. 2021 m. konferencijoje šio klausimo atsiradimas buvo iššauktas tuo, kad paskutiniais metais nemažai savivaldybių vyriausiųjų architektų funkcijos buvo deleguojamos skyrių, kurie įgyvendina miesto urbanistinę plėtrą vyr. specialistams arba savivaldybės administracijos direktoriaus patarėjams. Dėl to, savivaldybės vyriausiasis architektas nebetenka administracinių įrankių koordinuoti miesto plėtros procesus. Tokioje situacijoje nėra galimybių atlikti architektūros įstatyme vyriausiajam architektui priskirtų funkcijų, o atsakomybė išlieka. Siekiant tiksliau išsiaiškinti esamą situaciją buvo atlikta vyriausiųjų architektų apklausa apie jiems priskiriamas funkcijas savivaldybės struktūroje. Apklausa parodė, kad daugelyje savivaldybių vyriausiesiems architektams priskiriamos naujos veiklos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jų funkcijomis, numatytomis Architektūros įstatyme. Šiuo metu apklausos duomenys apibendrinami ir su išvadomis bus pateikti Aplinkos ministerijai ir Savivaldybių asociacijai. Konferencijos metu dalyviai buvo supažindinti su Vilniaus miesto savivaldybės struktūrinėmis reformomis. Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pasidalino savo įžvalgomis apie sunkumus ir privalumus, kurie atsirado pasikeitus Vilniaus vyriausiojo architekto statusui. Pristatyta su kokiais iššūkiais susidūrė Trakų ir Anykščių savivaldybės po naujų Įstatymų redakcijų įsigaliojimo. Savo įžvalgomis pasidalino Trakų vyriausiasis architektas Povilas Montvila ir Anykščių vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, Kauno miesto vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius. Diskusijoje dalyvavo daugelis savivaldybių vyriausiųjų architektų. Apibendrintos diskusijos išvados buvo įtrauktos į konferencijos rezoliuciją. Šių metų konferencijos organizavimas dėl pandeminės situacijos buvo komplikuotas ir sudėtingas, negalėjo konferencijoje sudalyvauti keletas numatytu pranešėjų, konferencijos data buvo keičiama. Šiais metais tai buvo bene vienintelė konferencija, skirta architektūros sektoriaus problemoms, kuri vyko ne nuotoliniu būdu.

Su 2021 m. savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencijos rezoliucija galima susipažinti čia.

LAR tarybos narys, architektas Juozas Vaškevičius


 

Panašūs įrašai