Klausiate – atsakome

Per paskutines 10 dienų iki Rūmų narių susirinkimo, pirmininkė Daiva Veličkaitė atsakys į 10  klausimų dėl Rūmų veiklos, siūlomų Statuto pakeitimų, biudžeto projekto ir nario mokesčio dydžio bei kitų profesinės savivaldos aktualijų, kuriuos uždavė nariai, teikdami pastabas dėl dokumentų, kurie bus pristatomi susirinkime.

2019-03-28

Rūmų nariai klausia: Kokie LAR planai 2019 metams? Be viešo intereso gynimo ir kitų einamųjų darbų? Kokia vizija 5-10 metams į priekį?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Tai lyg du klausimai, tačiau be abejo, labai susiję. Dėl trumpojo laikotarpio, visų pirma norėtųsi išvardinti architektų praktikai aktualius teisės aktus, kurių užbaigimą (pavyzdžiui, projektavimo kainų skaičiavimo rekomendacijų, architektūrinių konkursų nuostatų) arba pakeitimą (kai kurių įstatymų ir STR‘ų) esame numatę pasiekti per artimiausius metus. Taip pat galėčiau vardinti kiek planuojame suteikti konsultacijų nariams, informuoti apie aktualius reguliavimo pokyčius, jų taikymo ypatumus ar kitaip, pagal galimybes, prisidėti prie jų veiklos sąlygų gerinimo (tam šiemet norima skirti prioritetą). Tačiau kartu 2019 m. yra priešrinkiminiai metai ir tai jau susiję su kur kas ilgesniu laikotarpiu.

Nuo 2020 m. vyksiančių rinkimų priklausys Rūmų ateitis bent jau iki 2023 m. Taigi pasirengimas naujiems rinkimams bus svarbus veiksnys, kuo gyvensime kitus metus. Jau dabar akivaizdžiai jaučiami architektų veiksmai, kurių anksčiau (iki profesinės savivaldos įkūrimo) tiek neturėjome – būrimasis į diskusijas, suaktyvėjusi kritika (tame tarpe, konstruktyvi ir labai naudinga), rengiami ir teikiami pasiūlymai Rūmų veiklai, jos dokumentams. Tai džiugina, nes toks ir yra pagrindinis demokratinio veikimo principas, kai iniciatyvos kyla iš bendruomenės, įvairios idėjos konkuruoja tarpusavyje, kai ieškoma geriausių būdų įtikinti kitus palaikyti būtent šiuos, o ne kitus pasiūlymus.

Kita vertus, nesunku pastebėti ir tai, kad bent šiuo metu aktyviausiai veikia tie, kurie anksčiau atvirai priešinosi ar tiesiog nepalaikė Rūmų tikslų, kuriems suaktyvėjusi Rūmų veikla kėlė ir (ar) kelia tam tikrų nepatogumų. Į tai būtinai turėtų atkreipti dėmesį nariai, kurie norėtų, kad tikrieji Rūmų tikslai ir veiklos principai būtų įgyvendinami ir stiprinami toliau. Kartais sakoma, kad protingi į valdžią neina, tačiau drįstu tam prieštarauti, nes vargu, ar protinga sprendimų teisę užleisti tiems, kieno požiūriams iš esmės nepritari. Tai pasakytina tiek apie valstybės, tiek apie profesinės savivaldos valdymą.

Todėl pati, po ketverių aktyvios veiklos metų Rūmuose (su prieš tai vykdytomis vicepirmininkės ir teisininkės pareigomis – po septynerių), kitąmet planuodama pasitraukti į užtarnautą poilsį, taip pat iš esmės palaikydama demokratijai būtiną rotacijos principą, šiuo paskutiniu priešsusirinkiminiu komentaru dar kartą noriu visus narius paagituoti būti aktyviais profesinės savivaldos šeimininkais, įvertinant ir tai, kad ji kol kas parodė tik pirmąsias užuomazgas to, kuo gali tapti. Taigi atsakymas paprastas – Rūmų ateitis bus tokia, kokios norės patys nariai.

2019-03-27

Rūmų nariai klausia: Ar bus keičiamas statutas taip, kad LAR narys negalėtų priklausyti daugiau nei vienai komisijai ar tarybai? Dabar lyg ir nelabai spėjama.

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Dėkodama už aktualų klausimą, atsakau – taip, narių balsavimui yra teikiamas Statuto pakeitimas, pagal kurį vienas narys negalėtų būti išrinktas į daugiau nei vieną Rūmų organą, įskaitant Ekspertų sąrašą (iš kurio nariai deleguojami į RAT). Iki šiol Statutas numatė, kad vienas narys gali būti išrinktas į du Rūmų organus, neskaitant Ekspertų sąrašo (t.y. iš viso į tris).

Šiuo metu tam tikram darbui yra išrinkta 80 narių. Iš jų 16 narių veikia dviejuose organuose, dar 5 – trijuose. Akivaizdu, kad jei nariai nubalsuotų pakeisti Statutą, sprendimus priimančių organų sudėtis atsinaujintų ketvirčiu, tokiu būdu į aktyvų dalyvavimą savivaldoje, tikėtina, būtų įtraukta daugiau skirtingo amžiaus, lyties ir skirtinguose regionuose dirbančių architektų atstovų. Tai užtikrintų nuomonių įvairovę, priimant sprendimus būtų išnagrinėta platesnė problematika, lengviau būtų organizuoti posėdžius, nes sumažėtų atskirų atstovų užimtumas, ir kas be ko – padidėtų narių ir visuomenės pasitikėjimas priimamais sprendimais, nes neliktų vidinio asmenų dubliavimosi, kas vis tik sukelia abejones dėl galimo šališkumo, kai tas pats asmuo dirba Taryboje, Atestavimo komisijoje, Profesinės etikos taryboje ir (ar) Regioninėje architektūros taryboje, net jei konkrečiu atveju kaltinimui šališkumu ir nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad šiuos Statuto pakeitimus (jei jie būtų priimti) bus siūloma pradėti įgyvendinti jau šiemet, nelaukiant naujų rinkimų. Taigi atsinaujinimas galėtų įvykti jau šiais metais, įtraukiant į Rūmų veiklą ketvirtį naujų narių iš rezervinių narių sąrašo.

Šiuo klausimu buvo atliekama ir išankstinė narių apklausa. Iš 311 apklaustų narių, 72 proc. nurodė, kad palaikytų tokį sprendimą, ir tik 13 proc. – kad nepalaikytų. Vis tik sakoma, kad miškas auga tyliai, vienas medis griūva garsiai – tikėtina, kad susirinkime bus prieštaravimų šiam siūlymui. Todėl dar kartą kviečiu narius dalyvauti susirinkime ir savo balsavimu priimti visiems svarbius sprendimus.

2019-03-26

Rūmų nariai klausia: Kodėl vėl norite kelti nario mokestį? Koks nario mokestis padėtų užtikrinti Rūmų veiklą pilna apimtimi?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Dabartinis metinis Rūmų nario mokestis (164 eurai) buvo suformuotas tokia tvarka: 2017 m. nariai nubalsavo už minimalų 120 eurų mokestį esminėms savivaldos funkcijoms atlikti ir 24 eurų tikslinę nario mokesčio dalį narių draudimui, vėliau 2018 m. nariai nubalsavo už papildomą 20 eurų nario mokesčio dalį, kuri sudarytų sąlygas pasamdyti trečią teisininką, kad nariams būtų teikiamos žodinės teisinės konsultacijo ir aktyviau dalyvaujama teisėkūroje. Priminsiu ir tai, kad 2018 m. iš naujo buvo balsuota ir už draudimui skirtą mokesčio dalį. Draudimo dalis ir šiemet bus teikiama balsavimui, nes kiekvienais metais nariai balsuoja dėl draudimo sutarties pratęsimo. Lygiai taip pat ir dėl kitų Tarybos pasiūlymų – patys nariai balsavimu nusprendžia ar imasi finansuoti tam tikras papildomai siūlomas veiklas.

Kaip matyti iš kasdien gaunamų narių reakcijų, dabartinio nario mokesčio apimamos veiklos nėra pakankamos, kad nariai būtų patenkinti Rūmų veikla, kad vertintų ją kaip pilnai atitinkančią jų lūkesčius. Atsižvelgiant į narių pastabas, jau antri metai Taryba nusprendžia nariams siūlyti papildomai finansuoti tas veiklas, kurių poreikis tuo metu būna labiausiai matomas. Kaip minėjau, pernai tai buvo konsultacijų ir dalyvavimo teisėkūroje klausimai, šiemet Taryba teikia siūlymą aktyviau dalyvauti atskirų atvejų nagrinėjime, vertinime ir narių informavime, kadangi klausimas „kur žiūri Rūmai“ iškyla bene po kiekvieno paskelbto konkurso ar į viešumą iškilusio nesutarimo. Turėdami tam skirtus darbuotojus, gebėtume operatyviai išnagrinėti situacijas, informuoti narius ir visuomenę, pateikti aktualius išaiškinimus, raštu kreiptis į atsakingas institucijas, perduoti pastabas Viešųjų pirkimų tarnybai, perkančioms organizacijoms ar kitų konkursų rengėjams ir pan.

Taip pat šiemet teikiamas ir dar vienas svarbus klausimas narių balsavimui – ar išrinkti Rūmų nariai, visą kadenciją dirbantys Rūmų organuose turi gauti atlygį iš Rūmų biudžeto. Tik atestavimo atveju yra renkamos papildomos įmokos, taip pat dar yra aiškinamasi dėl ekspertų apmokėjimo Regioninėse architektūros tarybose (biudžetinio ar iš tikslinių įmokų), tačiau kitais atvejais mokėjimai gali būti skiriami tik iš nario mokesčio. Šiuo metu, remiantis jau seniai susiklosčiusia praktika, dalis renkamų narių gauna tam tikras išmokas, tačiau dalis jokių išmokų negauna. Manome, kad tai turi būti aiškiai apibrėžta narių tvirtinamame biudžete, nariams apsisprendžiant kaip bendrai yra vertinamas išrinktų narių darbas.

Atsakydama į antrąją klausimo dalį apie visą reikalingą nario mokestį, dar kartą pateiksiu nuorodą į 2017 m. nariams teiktus skaičiavimus. Dabartiniai pilnavertės savivaldos kaštų skaičiavimai galbūt būtųkiek  pakoreguoti dėl tam tikrų pokyčių tiek Rūmuose, tiek visoje šalyje, tačiau tuo metu skaičiavimai rodė, kad pilnavertės profesinės savivaldos veikimo užtikrinimas vienam nariui atsieitų 320 eurų per metus, neskaitant tikslinės draudimo įmokos. Dabar manau, kad ir tai gana taupiai paskaičiuota suma, nes tokią ir didesnę sumą mokantys kitų savivaldų nariai užtikrina mažesnės apimties veiklas, nei yra priskirta Rūmams (pavyzdžiui, Advokatūra neteikia ekspertinio vertinimo paslaugų ir pan.).

Reziumuojant matyti, kad mes, architektai, esame gana gerai išmokę užsakovų teikiamas pamokas – užsakę ir apmokėję projektinius pasiūlymus, dabar iš Rūmų reikalaujame techninio projekto, darbo projekto ir dar projekto vykdymo priežiūros. Tad, atsižvelgiant į išsakomus poreikius, ir yra siūlomi papildomai apmokami darbai.

2019-03-25

Rūmų nariai klausia: Kas keičiasi šių metų biudžete, palyginus su pernai?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Rengiant 2019 m. biudžeto projektą buvo siekiama užtikrinti jau ankstesniais sprendimais narių nubrėžtas veiklas, tačiau kai kuriuos pakeitimus vis tik teko įvesti dėl kelių pagrindinių aplinkybių.

Visų pirma, jau pernai turėjome iššūkį suvaldyti 2017 m. priimto Architektūros įstatymo iškeltus uždavinius, kuriems nebuvo skirtas joks papildomas finansavimas. Tuomet spėjome pateikti paraišką Lietuvos kultūros tarybai, o gauti 80 000 eurų sudarė tikrai reikšmingą dalį metinio biudžeto – iš jų buvo atlikta nemažai darbų RAT, konkursų, viešojo intereso, autorių teisių srityse. Šiemet tokio finansavimo, deja, negavome ir rengiant biudžeto projektą buvo labai sunku nuspręsti, kurias pradėtas veiklas turime mažinti, kad būtų įtilpta į stipriai sumažėjusį finansavimą.

Kita svarbi pokyčius lėmusi aplinkybė – tai juntamai padidėjusios išlaidos patalpų nuomai, kadangi dėl nuo mūsų nepriklausiusių aplinkybių teko išsikraustyti iš LAS patalpų, o valstybinės patalpos, nepaisant įdėtų pastangų, skirtos nebuvo. Patalpų buvo ieškoma kuo ekonomiškesnių, tačiau ir kuo geriau pritaikytų Rūmų veiklai, kad nereikėtų į jas daug investuoti (tikintis, kad dar pavyks sugrįžti į LAS patalpas).

Trečia svarbi aplinkybė – tai ne visų narių noras mokėti mokestį laiku. Susidaręs mokesčio įsiskolinimas taip pat kelia daug klausimų, neleidžia nuosekliai planuoti veiklos bei skirti visų jėgų Rūmų tikslų įgyvendinimui, o ne darbui su skolininkais (apmokamam kitų, laiku mokančių narių). Apibūdintos pagrindinės aplinkybės lėmė tai, kad į 2019 m. biudžeto projektą buvo įtrauktos tik minimalios būtinos išlaidos esminėms Rūmų veikloms (pagal 2017 m. ir 2018 m. balsavimus bei Architektūros įstatymą), o nariams bus siūloma atskirai balsuoti už papildomas veiklas ir atitinkamas mokesčio dalis (nuo 2020 m.), kurias plačiau pristatysiu kitame komentare.

2019-03-24

Rūmų nariai klausia: Ar administracija nėra per didelė? Ką jie visi veikia ir kodėl tiek daug uždirba?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Ankstesniuose komentaruose jau pristačiau administracijos sudėtį ir vidutinį atlyginimą (žr. žemiau). Taip pat jau buvo aptartos administracijos vadovo funkcijos, todėl šiame komentare pasistengsiu apibūdinti kitų 7 darbuotojų (be administracijos vadovės ir pirmininkės) vykdomus darbus. Papildomi asmenys (2 buhalterės, 5 RAT sekretoriai, kultūrinių projektų vadovė, IT specialistas) Rūmus aptarnauja pagal poreikį ir atitinkamas paslaugų sutartis. Jų veiklos turinys tikriausiai yra aiškus pagal pateiktą sąrašą, todėl pristatysiu tik etatinių darbuotojų esminius sprendžiamus uždavinius. Priminsiu, kad kvalifikuotų, patirtį sukaupusių ir savarankiškai dirbančių Rūmų darbuotojų vidutinis atlyginimas yra 1108,67 eurų „į rankas“, kuris kažin ar vadintinas labai dideliu.

Dabartinė administracijos sudėtis yra suformuota pagal 2017 m. Rūmų narių patvirtintą nario mokestį, apimantį pagrindines profesinės savivaldos funkcijas – atestavimą, profesinės etikos ir kitų skundų nagrinėjimą, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą ir bendrą profesinės savivaldos įgyvendinimą. Nuo 2019 m. padidinus nario mokestį buvo sukurtas dar vienas etatas teisinių konsultacijų nariams teikimui ir aktyvesniam dalyvavimui teisėkūroje. Taip pat į darbuotojų vykdomas funkcijas (nario mokesčio nepadidinus, o ieškant išorinių finansavimo šaltinių) dar buvo įtrauktos ir Architektūros įstatymo nustatytos veiklos – RAT veiklos organizavimas, architektūrinių konkursų sąlygų derinimas, viešojo intereso gynimas. Kitoms veikloms, kurių neretai yra tikimasi, nariai finansavimo nėra skyrę.

Teisininkai (3). Dalindamiesi teisininko kvalifikacijos reikalaujančias užduotis, trys Rūmų teisininkai kuruoja Profesinės etikos tarybos (PET) ir Atestavimo komisijos (AK) skundų srityje veiklą – analizuoja gautus dokumentus, rengia juos posėdžiams, konsultuoja ir prižiūri, kad sprendimai būtų priimami nustatyta tvarka, siunčia pakvietimus šalims, protokoluoja posėdžius ir surašo PET ir AK sprendimus, rūpinasi jų perdavimu suinteresuotiems asmenims, jei Rūmų sprendimas buvo apskųstas, teikia informaciją Aplinkos ministerijai, rengia procesinius dokumentus teismui bei atstovauja Rūmus teismų posėdžiuose ginant Rūmų sprendimus, taip pat ginant viešąjį interesą, protokoluoja Tarybos posėdžius ir narių susirinkimus, teikia žodines ir rašytines teisines konsultacijas nariams (per metus, dar neprisijungus naujam teisininkui, jų buvo suteika apie 115), teikia išaiškinimus, konsultacijas ir kitą įstatymų nustatytą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengia ir, kilus poreikiui, keičia Rūmų veiklą reglamentuojančius dokumentus (šiuo metu taikoma 13 pačių Rūmų parengtų ir patvirtintų teisės aktų, kurie skelbiami Rūmų puslapyje), rengia įvairius aktualius paklausimus ir prašymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengia klausimus atestavimo teisinių žinių egzaminui, atlieka atsakymų administracinę patikrą, analizuoja ir derina architektūrinių konkursų sąlygas, konsultuoja konkursų rengėjus, rengia arba vertina ir koreguoja Rūmų veiklai svarbias sutartis, analizuoja duomenų apsaugos klausimus, nagrinėja ir vertina valstybės institucijų parengtus teisės aktų projektus, atsižvelgdami į darbo grupių ir kitų narių pastabas, rengia ir teikia pasiūlymus teisėkūrai, dalyvauja ministerijų ir kitų institucijų pasitarimuose dėl teisės aktų keitimo ir t.t.

Projektų vadovai (2). Šiuo metu Rūmuose dirba 2 projektų vadovės – atestavimo ir narystės klausimams bei kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ir RAT veiklos klausimams:

1) Atestavimą ir narių sąrašą kuruojanti projektų vadovė tikrina gautus prašymus atestavimui, atestatų papildymui, kvalifikacijos tobulinimo įvertinimui, teikia jiems pastabas, rašytines ir žodines konsultacijas, sutvarkytus prašymus registruoja, informuoja prašymų teikėjus (per mėnesį prašymų gaunama apie 30-40), vykdo atestavimo paslaugų apmokėjimo priežiūrą, rengia prašymų formas, organizuoja teisinių žinių egzaminą, informuoja apie jo rezultatus, organizuoja AK posėdžius, rengia posėdžio medžiagą (darbotvarkę, vertinimo formas, kt.), administruoja ir protokoluoja AK posėdžiuose priimamus sprendimus, rengia ir perduoda sprendimus bei atestatus pretendentams, suveda duomenis apie priimtus sprendimus į Atestuotų architektų sąrašą, prižiūri, ar nariai atsiskaito už kvalifikacijos tobulinimą po 5 metų, formuoja perspėjimų sąrašus ir atitinkamus raštus, perduoda naujus duomenis apie AK priimtus sprendimus valstybės institucijoms ir paviešina, bendradarbiauja su Aplinkos ministerija dėl atestavimo tvarkos nustatymo, teikia informaciją duomenų bazės rengėjams, testuoja programavimo rezultatus, rengia atestavimo rezultatų ataskaitas Aplinkos ministerijai ir Rūmų nariams, konsultuoja asmenis dėl užsienyje įgyto išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo bei teisės pripažinimo, prižiūri ir susirinkimui rengia Rūmų narių sąrašą ir t.t.

2) Projekto vadovė kvalifikacijos tobulinimui ir RAT veiklai rūpinasi kursų temų ir lektorių paieška, rengiant kursus vykdo salių paiešką, organizuoja jų užsakymą, įgarsinimą, kavos pertraukas, rengia ir viešina skelbimus, vykdo dalyvių registraciją, prižiūri apmokėjimo klausimus, išrašo pažymėjimus (kursų iki šio buvo rengiama vidutiniškai po 3-4 per mėn. po 30-100 žm.), rengia Rūmų kursų programas ir rūpinasi jų suderinimu, analizuoja ir Aplinkos ministerijai teikia išvadas dėl kitų organizacijų programų, dalyvauja įvairiuose Rūmuose ir valstybės institucijose vykstančiuose pasitarimuose dėl kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo ir t.t. Koordinuodama visų 5 RAT veiklą analizuoja gautus paklausimus, perduoda RAT pirmininkams, informuoja paklausimų teikėjus, koordinuoja informacijos teikimą RAT ir jos surinkimą bei perdavimą Tarybai, vertina gautus RAT sprendimus jų sudėties atžvilgiu, rūpinasi jų perdavimu suinteresuotiems asmenims ir paviešinimu, teikia informaciją administracijos vadovei apie visų 5 RAT finansavimo poreikį, kylančius neaiškumus, dalyvauja RAT nuostatų rengime (koregavime), organizuoja RAT pirmininkų susitikimus, konsultuoja dėl RAT veikloje kylančių klausimų ir t.t.

Komunikacijos vadovė. Šis etatas buvo įsteigtas tam, kad komunikacijos priemonėmis būtų padedama įgyvendinti Rūmų tikslus ir uždavinius, visų pirma – Rūmų tikslą užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę. Antrinis šio etato uždavinys – pačių Rūmų reputacijos kūrimas ir priežiūra. Komunikacijos vadovė viešina visuomenei svarbius Rūmų tarybų ir komisijų sprendimus, platina pranešimus spaudai, vykdo narių apklausas ir jų informavimą apie Rūmuose vykstančius procesus, užtikrina Rūmų narių susirinkimo viešinimą, vykdo tarptautinį bendradarbiavimą su Europos architektų taryba (ACE) ir kitų šalių architektų asociacijomis, verčia ACE pranešimus ir juos platina, organizuoja užsienio lektorių ir kitų svečių vizitus, organizuoja jų susitikimus su spaudos atstovais, taip pat šis asmuo prižiūri ir administruoja pačias komunikavimo priemones – internetinį puslapį, Facebook profilį, rengia ir nariams siunčia mėnesinį naujienlaiškį ir t.t.

Referentė. Kaip ir visose organizacijose, referentė priima ir vykdymui perduoda Rūmų gaunamus raštus, prašymus, paklausimus (per metus jų susidaro 1500 ir daugiau), išsiunčia Rūmų darbuotojų (įskaitant pačią referentę) parengtus atsakymus, užtikrina dokumentų registravimą, archyvavimą, atsako į Rūmų telefonų skambučius, konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl esminių Rūmų veiklos klausimų, siunčia informacinius pranešimus nariams, taryboms, komisijoms, kuruoja nariams teikiamų nario mokesčio lengvatų klausimus (per metus iki 100), t.y. konsultuoja, priima prašymus, rengia įsakymus, perduoda informaciją buhalterijai ir lengvatas gaunantiems nariams, taip pat išduoda išrašytus atestatus, rengia dokumentus Tarybai, aptarnauja visus Rūmuose vykstančius posėdžius (Tarybos, PET, AK, RAT ir kt.) bei susitikimus, priima svečius bei interesantus, rūpinasi kanceliarinių ir darbui bei svečių aptarnavimui reikalingų prekių užsakymu ir t.t.

2019-03-23

Rūmų nariai klausia: Kam reikalingas administracijos vadovo etatas? Ar tai nėra tik biurokratinio aparato didinimas?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Šis klausimas tiesiogiai susijęs su kita Rūmų narių pastabų ir klausimų dalimi – akcentavimu, kad per mažai vykdoma teisėkūrinės, lobistinės veiklos, kuriai iš esmės reikalingas aktyvus pirmininko dalyvavimas. Pagal Architektų rūmų įstatymą, tas pats narių tiesiogiai išrinktas asmuo (šioje kadencijoje – aš) yra ir vienasmenis Rūmų vadovas – Rūmų pirmininkas, ir kolegialaus valdymo organo – Tarybos pirmininkas, ir administracijos vadovas.

Taigi pirmininkui tenka labai daug įvairių užduočių – nuo tokių kaip Rūmų atstovavimo viešai ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir kt., taip pat nuo Tarybos darbo organizavimo, vadovavimo jos veiklai, iki vadovavimo administracijos darbuotojams, organizacijos techninio, ūkinio aprūpinimo ir t.t. Rūmams augant, didžiulę mano darbo dalį sudarė darbuotojų konkursai, jų priėmimo ir darbo vietų įkūrimo rūpesčiai, taip pat ir nelengvi atleidimo atvejai. Du kartus Rūmams teko keisti patalpas, dėl ko vėlgi turėjau vykdyti patalpų atranką, derinimąsi su Taryba, rūpinimąsi jų remontu, įrengimu ir kt. Didelę darbo dalį sudarė ir rūpestis Rūmų valdomų duomenų tvarkymu, jų kaupimo ir saugojimo sąlygomis (serveriai, apsauga, duomenų bazės, kt.), buhalterinės apskaitos perdavimu, vidiniu auditu, kylančių neaiškumų ir problemų vidaus administravime sprendimu. Įsigaliojus Architektūros įstatymui, daug laiko atėmė finansų paieška, regioninių architektūros tarybų įsteigimas, jų darbo pradžios organizaciniai, finansiniai ir teisiniai klausimai. Dar, pagal Aplinkos ministro įsakymą, esu ir dviejų ir atestavimui skirtų komisijų narė ir pirmininkė. Be to, visose bylose kartu su teisininke atstovauju Rūmus teisme, tiesiogiai prisidedu prie procesinių dokumentų formavimo, taip pat visų Rūmuose rengiamų teisės aktų projektų ir pasiūlymų teisėkūrai. Ir t.t.

Taigi mano darbo diena Rūmuose iki šiol galėjo prasidėti kilimėlių nuomos sutartimi, o baigtis Architektūros kokybės deklaracijos pasirašymu, kas nėra racionalu atsižvelgiant į pirmininko (kas jis bebūtų) kvalifikaciją, narių suteiktą pasitikėjimą ir jų lūkesčius. Todėl Taryboje buvo nuspręsta, kad tiek dabar, tiek ateityje, atėjus naujam pirmininkui, būtų kur kas racionaliau vidaus administravimo, ūkinio aprūpinimo, duomenų apsaugos, biudžeto valdymo ir kitus panašius vidinius klausimus perduoti administracijos vadovui, kad pirmininkas turėtų galimybę dirbti tai, kam iš tiesų jis yra išrinktas.

2019-03-22

Rūmų nariai klausia:  Koks yra Rūmų darbuotojų atlyginimų vidurkis? Ar jis tikrai aukštesnis už valstybės institucijų atlyginimų vidurkius?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Šiuo metu Rūmų administracijoje pagal darbo sutartis dirba 9 darbuotojai: pirmininkė, administracijos vadovė, referentė, komunikacijos vadovė, 2 projektų vadovės ir 3 teisininkai. Visų šių darbuotojų „į rankas“ gaunamų atlyginimų bendras vidurkis yra 1166,89 eurų. Sutartyse, kaip žinia, atlyginimai yra didesni ir dar labiau padidėjo, kai prie atlyginimų „popieriuje“ valstybės sprendimu buvo pridėti ir darbdavio mokesčiai.

Didžiausias atlyginimas Rūmuose yra pirmininkės atlyginimas – 1631,00 eur „į rankas“. Kadangi vadovo atlyginimas dalinasi į nedidelį darbuotojų skaičių, tai pakelia bendrą vidurkį labiau, nei didelėse organizacijose. Be pirmininkės atlyginimo, darbuotojų atlyginimo „į rankas“ vidurkis sudaro 1108,86 eurų. Taip pat svarbu, kad Rūmuose tik vieną etatą (referentės) galima priskirti aukštos kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams ir tai taip pat turi įtaką atlyginimų vidurkiui, kurį didelėse įstaigose sumažina žemesni nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai. Visi kiti Rūmų darbuotojai (administracijos vadovė, komunikacijos vadovė, projektų vadovės, teisininkai) dirba savarankišką, specialaus pasirengimo ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, už kurį mokamas vidutinis 1108,86 eurų atlyginimas yra ne tik nedidelis, bet ir per mažas, kad pilnai atitiktų turimą darbuotojų kvalifikaciją ir darbo apimtis.

Pastebėtina ir tai, kad kai kuriais atvejais, vykdant darbuotojų atrankos konkursus, buvo pabandyta pataupyti ir pasirinkti žmones, sutinkančius dirbti už mažesnį atlyginimą. Tačiau po kurio laiko teko šiuos asmenis atleisti dėl daugelio klaidų ir Rūmams daromos žalos, galinčios sukelti ir konkrečias finansines pasekmes, kurias padengtų Rūmų nariai savo įnašais. Esu tikra, kad neturime prabangos svarbius sprendimus patikėti nekompetentingiems žmonėms, nes Rūmams ir jų nariams, ypač šiuo kūrimosi metu, tai pernelyg daug kainuotų.

Dėl savo atlyginimo noriu pažymėti, kad siekdama išvengti interesų konfliktų, taip pat dėl didelio darbo krūvio Rūmuose, atsisakiau iš esmės visos savo privačios veiklos – teismo ir kitų ekspertizių, verslo ir architektų konsultavimo, iki minimumo sumažinau lektorės veiklą, visiškai nevykdau projektų vadovės veiklos. Taigi mano asmeninės pajamos yra stipriai sumažėjusios, tačiau esu apsisprendusi šį laikotarpį skirti Rūmams ir padaryti tiek, kiek galiu šiuo metu padaryti. Tačiau be stiprios darbuotojų komandos savo veiklos čia neįsivaizduoju, nes kiekviena idėja reikalauja daugybės valandų kruopštaus darbo. Apie darbuotojų vykdomas funkcijas detaliau parašysiu kituose komentaruose.

2019-03-21

Rūmų nariai klausia: Ar Rūmai nepagalvojo, kad tokia papildoma Rūmų veikla kaip visuomenės interesų gynimas turėtų būti finansuojamas iš visuomenės, o ne narių pusės?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Rūmai, o tiksliau šiuo metu jų valdyme dalyvaujantys išrinkti nariai kartu su administracijoje dirbančiais specialistais, apie tai pagalvojo ir dėjo visas pastangas, kad finansavimas viešojo intereso atstovavimo ir gynimo veiksmams būtų gautas iš valstybės biudžeto ir jį skirstančių fondų.

Primintina, kad 2017 m. priimtas naujas Architektūros įstatymas Rūmams pavedė nemažai viešajam interesui svarbių veiklų – Regioninių architektūros tarybų (RAT) nuostatų parengimą ir jų veiklos administravimą, ekspertų į jas delegavimą, architektūrinių konkursų nuostatų parengimą ir jų sąlygų derinimą, viešojo intereso gynimą teisme ir kt. Tačiau biudžetinis finansavimas šioms veikloms nebuvo skirtas, reikiamos lėšos nebuvo numatytos ir dar iki įstatymo priėmimo nustatyto nario mokesčio apimtyje. Neturėdami kitos išeities, bandėme įvesti sąnaudas padengiantį mokestį už RAT išvadų parengimą, tačiau toks Rūmų žingsnis sulaukė visai suprantamos neigiamos reakcijos. Tuo pat metu kreipėmės į visas atsakingas valstybės institucijas, tačiau atsakymai buvo neigiami, išskyrus Lietuvos kultūros tarybos (LKT) skirtą strateginės veiklos finansavimą (80000 eur), kuris pernai ir padengė pagrindinius viešajam interesui atstovauti ir ginti reikalingus kaštus (įskaitant teismo bylą Gedimino pr. 27), didelę jų dalį skiriant aktyviai veikusioms RAT.

Deja, LKT finansavimas 2019 m. nebebuvo skirtas (dėl priežasčių, susijusių su fondo tikslais ir Rūmų veiklos specifika), todėl tai sužinoję vėl kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kad prisidėtų bent prie RAT išlaikymo. Atsakymas vėl buvo neigiamas. Tačiau pateikus atitinkamą prašymą Vyriausybei, į jį buvo reaguota – šiuo metu Vyriausybė yra persiuntusi pavedimą Finansų ir Aplinkos ministerijoms, kad jos išnagrinėtų Rūmų prašymą skirti finansavimą viešojo intereso atstovavimo ir gynimo veikloms. Tikėdamiesi teigiamų atsakymų, tačiau jų dar neturėdami, vis tik kreipiamės ir į narius dėl bent minimalaus prisidėjimo prie jau pradėtų veiklų, kad jos nenutrūktų. Tačiau būtent nariai balsavimu spręs, ar jie sutinka prie jų prisidėti, ar vis tik palieka jų įgyvendinimo galimybę priklausomą nuo to, kaip nutars valstybės institucijos.

2019-03-20

Rūmų nariai klausia: Kodėl vėl keičiamas Rūmų Statutas?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Rūmų statutas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo kasdien vadovaujamasi Rūmų veikloje. Statutas užtikrina, kad visi Rūmų nariai ir jų išrinkti atstovai laikytųsi iš anksto apsibrėžtos tvarkos, veiktų įgyvendindami Statute nustatytus tikslus ir vadovautųsi jame nustatytais principais. Statutas turi atitikti Architektų rūmų, Asociacijų, Architektūros ir kitus įstatymus, taigi šių įstatymų pasikeitimai yra viena iš priežasčių, kodėl Statutas turi būti keičiamas, o šiemet tai daroma dėl jo suderinimo su Architektūros įstatymu. Taip pat vykdant veiklą neretai pasimato, kad kai kurie veiksmai Rūmuose galėtų būti atliekami nešališkiau, efektyviau, operatyviau, labiau taupant Rūmų ir jų narių lėšas, tolygiau paskirstant krūvius tarp tarybų bei komisijų ar geriau išnaudojant veikiančių asmenų kvalifikaciją. Dėl šių priežasčių šiemet nariams siūloma nuspręsti dėl kai kurių galimų Statuto pakeitimų: ribojimo tam pačiam nariui būti išrinktam į kelis organus, susirinkimo tvarkos pakeitimų, Profesinės etikos tarybos (PET) įgaliojimų priimti sprendimus išplėtimo (perkėlimo), PET ir Atestavimo komisijos narių skaičiaus padidinimo, administracijos veiklos apibrėžimo ir optimizavimo, kt. Detalesni Tarybos teikiamų pasiūlymų argumentai bus pateikti susirinkime, juos įvertinę nariai balsavimu priims sprendimus keisti ar nekeisti Statutą siūlomu būdu.

2019-03-19

Rūmų nariai klausia: Kaip nustatomi Rūmų veiklos prioritetai? Kam Rūmams reikalingi kultūriniai renginiai, ar nėra svarbesnių darbų?

Atsako Rūmų pirmininkė D. Veličkaitė: Trumpai atsakant į užduotą klausimą galima teigti, kad Rūmų veiklų sąrašas susideda iš dviejų pagrindinių dalių – privalomai įgyvendinamų profesinės savivaldos funkcijų ir narių sprendimu bei jų finansavimu įgyvendinamų kitų veiklų.

Plačiau – yra tam tikros pagrindinės profesinės savivaldos funkcijos, kurias savivaldos organizacija perima iš valstybės ir privalo jas įgyvendinti, kad apskritai turėtų galimybę veikti. Iš esmės – tai kvalifikacijos ir profesinės etikos priežiūra (savipriežiūra) bei atstovavimas profesijai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Šalia jų gali būti vykdomos ir kitos veiklos, kurios neštų naudą tiek visuomenei, tiek nariams – pavyzdžiui, visuomenės švietimas, mediacija, narių autorių teisių gynimas, teisinių paslaugų teikimas ir t.t. Svarbu pažymėti tai, kad visos įvardintos Rūmų veiklos reikalauja žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Pagrindinis profesinės savivaldos finansavimo šaltinis yra nario mokestis, nuo kurio dydžio tiesiogiai priklauso, kokią dalį veiklų bus įmanoma įgyvendinti. Atsižvelgiant į įstatymų nustatytas privalomas funkcijas ir galimybę užsiimti kitomis veiklomis, 2017 m. narių susirinkime buvo pateikti trys nario mokesčio pasiūlymai, iš kurių balsavimu nariai pasirinko minimalų – tik esminių (minimalių įstatymo reikalaujamų) funkcijų įgyvendinimą padengiantį mokestį. Kitame narių susirinkime šis minimalus mokestis (nuo 2019 m.) buvo padidintas, numatant papildomą etatą ir atitinkamus uždavinius – žodinį narių konsultavimą teisiniais klausimais ir suaktyvintą Rūmų dalyvavimą teisėkūros procesuose. Nariai laisvi siūlyti ir kitas papildomas veiklas, didinti jų apimtis, skiriant tam papildomą finansavimą per nario mokestį, tačiau svarbu tai, kad nustatant veiklos prioritetus nėra galimybės atsisakyti įgyvendinti valstybės pavestas esmines profesinės savivaldos funkcijas bei išvengti bendrų profesinės savivaldos užtikrinimo kaštų (narių susirinkimo sąnaudų, buhalterinės apskaitos, visuomenės ir narių informavimo, duomenų išsaugojimo, t.t.).

Dėl antrosios klausimo dalies pažymėtina, kad net ir ženkliai padidinus nario mokestį (2-3 kartus ar pan.), Rūmai nepajėgtų išspręsti kiekvieno nario asmeninės profesinės veiklos klausimų, praktinių problemų, ginčų su užsakovais ir pan. Pagrindinis dalykas, ką Rūmai gali – tai didinti visuomenėje architekto profesijos žinomumą, architekto priimamų sprendimų reikšmės suvokimą, supratimą apie šiai veiklai būtinas sąlygas ir kylančią didžiulę atsakomybę, t.y. auginti profesijos autoritetą tam, kad pagarbus visuomenės požiūris į architektų veiklą taptų ramsčiu kiekvieno profesiniame gyvenime. Šiems tikslams yra panaudojamos įvairios profesinės problematikos aktualizavimo priemonės, tame tarpe, ir renginiai. Taip pat renginiuose siekiama kuo plačiau išdiskutuoti profesijai svarbius klausimus, kad Seimui, ministerijoms ar kitoms institucijoms teikiami pasiūlymai nebūtų vieno asmens ar mažos jų grupės samprotavimų rezultatas. Rūmuose dedamos pastangos, kad vieši kultūriniai renginiai kuo didesne dalimi būtų finansuojami iš biudžetinių fondų, tačiau ir šiais atvejais narių prisidėjimas norint gauti tokį finansavimą, yra privalomas.

Sulaukę daug papildomų klausimų komentaruose, tačiau įvertinę ribotas galimybes į visus atsakyti, bei nesant techninės galimybės patogiai atsakyti po kiekvienu iš jų, kviečiame klausimus teikti specialioje platformoje. Prisijungti prie jos galima adresu www.sli.do su kodu #9363. Į dažniausiai užduotus ir aukščiausiai reitinguotus bus atsakyta šioje skiltyje. Komentaruose buvusius klausimus ir atsakymus rasite čia.

Panašūs įrašai