Kada Konkurencijos taryba apkaltins architektų bendruomenę už kartelinį susitarimą – projektavimą mažesnėmis kainomis?
Praėjusių metų pabaigoje nuskambėjo keli atvejai, kai Konkurencijos taryba apkaltino Vaistinių ir Nekilnojamo turto asociacijas karteliniais susitarimais – sutartomis didesnėmis kainomis, kurie pažeidė vartotojų interesus ir iškreipė laisvos rinkos principus.
Organizacija, sukurta stebėti rinkos dalyvius, kad jie elgtųsi sąžiningai, matyt, turėtų uždegti raudoną lemputę ne tik tada, kai kažkas veikia didesnėmis kainomis, tačiau ir tada, kai dirbama mažesnėmis kainomis, nes tai lygiai taip pat pavojinga visuomenei, o, kartais, ir dar labiau. Būtų per siauras tikslas saugoti tik vartotojų pinigines, reikia saugoti ir ginti vartotojų interesus, plačiąja šio žodžio prasme.
Nesakau, kad architektų bendruomenė yra padariusi tokį kartelinį susitarimą – sutarusi projektuoti mažesnėmis kainomis, bent aš apie tokį susitarimą nesu nieko girdėjęs, nors architektų visuomeninėse organizacijose sukuosi virš 30 metų ir žinau veik visus nutarimus ir daugelio sprendimų ištakas. Tokio bendro susitarimo projektuoti už pigiau nesu girdėjęs, tačiau nereiškia, kad jei jis nebuvo formaliai padarytas, tai jo ir nėra. Pažvelgus į vyraujančias projektavimo kainas galėtum tvirtinti atvirkščiai – dauguma jų yra taip sumažintos, kad tomis lėšomis neįmanoma parengti jokio kokybiško projekto kažko neapgaunant.
Žinoma, galima sukurti tokią projektavimo verslo mašiną, kai susamdomi žmonės, kuriems nuolatos būtų neprimokama už darbą, arba susamdomi nekvalifikuoti studentai, kuriems už tą patį atliktą darbą dėl to galima būtų mokėti mažiau, arba sugudraujama su mokesčių neprimokėjimu ir taip projektavimo kainą galima būtų nuleisti. Tačiau, jei architektūrinių paslaugų teikėjai nusiteikę veikti sąžiningai, tai jie žino, kad tam tikro sudėtingumo darbui atlikti reikia tam tikros kompetencijos ir tam tikrų patirčių architekto, supranta, kad kiekvieno projekto sėkmingam parengimui, pirmiausia, reikia sėkmingų vietos analizių, kruopštaus įsigilinimo į kontekstą, naudotojo poreikius, aplinkinių interesus ir vien to gilaus įsigilinimo dar nepakaks, o visa tai reikia pristatyti žmonėms ir su jais išdiskutuoti apie visus dėl statybų kilsiančius patogumų ar nepatogumų aspektus, nes juk kišamasi į vieną brangiausių dalykų, kuriuos žmonėms garantavo konstitucija – kišamasi į jų aplinkos kokybę, ją keičiant geresne arba… ,kaip neretai nutinka, – blogesne.
Nors projektavimų kainų mažinimui gali būti naudojami visi šie išvardinti būdai, bet reikia pripažinti, kad paskutinis būdas yra labiausiai paplitęs kainų mažinimo istorijose – kažko (kas iš tikro labai svarbu) nepadaryti, tai pakeičiant paruoštuku iš ankstesnio projekto. Todėl mūsuose ir randasi projektai, sukurti pakankamai neišanalizavus nei vietos, nei istorinio konteksto, neįsigilinus į aplinkinių gyvenimo būdą, poreikius ir neišsiaiškinus, kaip visa tai gali pakeisti šis siūlomas projektas. Ir tai daroma ne tik dėl projektuotojo tingumo, ar aplaidumo, bet dažniausiai tai nedaroma, nes architektas sutiko projektuoti už mažiau, nei tam projektui atlikti reikalingos lėšos. Ne veltui ir Architektų etikos kodekse bendruose įsipareigojimuose yra parašyta:
„Architektūros paslaugų teikėjas neteikia pasiūlymo dėl atlyginimo tol, kol neturi pakankamai informacijos apie projekto pobūdį ir apimtį, kad galėtų parengti tokį pasiūlymą, kuris adekvačiai padengtų darbų ar suteiktų paslaugų išlaidas… Šis reikalavimas skirtas tam, kad būtų galima apsaugoti klientą ir visuomenę nuo architektūros paslaugų teikėjo nesąžiningo įkainių mažinimo.”(1.6)
O tame pačiame kodekse architekto įsipareigojimuose klientui rašoma:
„Visi architektūros paslaugų teikėjai imasi tik tokio su savo profesija susijusio darbo, kuriuo jie gali parodyti, kad turi reikiamų žinių ir sugebėjimų (vadovaujantis Kvalifikacijų direktyva 2005/36/EC), taip pat (jei reikia), kad už konkrečią paslaugą sutartas atlyginimas įgalina ar įgalins apsirūpinti pakankamais finansiniais ir techniniais ištekliais, leidžiančiais įvykdyti savo įsipareigojimus klientams.”(3.2)
Taigi, neseniai įžengus į naujus metus, nors ir griaudžiant pabūklams, bet vis modernėjančios valstybės visuomenei galima būtų palinkėti ginti ne tik savo pinigines, bet ir savo interesus, plačiąja šio žodžio prasme. Nes mūsų visų aplinkos kūrime nepilnai atliekamas darbas padaro žymiai daugiau žalos nei nieko nedarymas. Todėl prieš savivaldos rinkimus iš džiaugsmo beklykaujančius „bet kiek visko padarė!..” pataisyčiau – „jei tik padarė reikiamoje vietoje ir kokybiškai”.
Tai yra asmeninė Rūmų nario nuomonė. Aktualia profesine architektūros lauko tema gali pasisakyti bet kuris Rūmų narys, atsiuntęs laišką el. paštu [email protected]. Prašome nenaudoti necenzūrinių, asmens garbę ar orumą galinčių įžeisti žodžių, taip pat laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso.
