Diskusija apie autorines teises architektūroje

Kadangi artėja metas visuotiniam Rūmų narių susirinkimui, kuris šiais metais planuojamas Birželio 17 dieną, ir šiųmetis susirinkimas pirmą kartą vyks nuotoliniu būdu, kyla poreikis padaryti bandomąjį susirinkimą, kuriame patikrintume, ar sistema gerai veikia, ar  visiems pavyksta prisijungti su el. parašu arba per interneto banką, ar veikia balsavimo sistema.

Pamanėme, kad geriausias būdas padaryti tokį bandomąjį susirinkimą – pakviesti Rūmų narius padiskutuoti itin aktualia tema – apie autorines teises architektūroje ir iššūkius jas ginant.

Diskusija / bandomasis susirinkimas vyks jau šį penktadienį gegužės 7 d., 15.00 val.

Susirinkimui naudosime Vilniaus miesto savivaldybės sukurtą platformą, kurią naudoja savo Tarybos posėdžiams ir kitos savivaldybės.

Prisijungti reikės dviem kanalais (prašome jungtis nuo 14 val., o sėkmingai prisijungus prie abiejų kanalų, palaukite):

1. Prisijungimas į Zoom renginį, kuriame kalbėsime, diskutuosime ir pasisakinėsime.
   https://zoom.us/j/95349927090?pwd=QVRUa2NTSENsenh3c3hka1BybVcxQT09
   arba Meeting ID: 953 4992 7090 / Passcode: 103361
2. Prisijungimas į elektroninio balsavimo platformą.
   https://ebalsavimas.vilnius.lt/ → „Prisijungti” → „E. valdžios vartai”
   Detalesnes instrukcijas rasite čia.

Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) kviečia narius diskusijai dėl autorių teisių architektų kūryboje.

Kadangi autorinių teisių gynimo problema svarbi visų krypčių meno kūrėjams. Siekdami išsiaiškinti, kaip architektų kūrybinėje praktikoje veikia autorių teisė, kviečiame parašyti (pareikšti) nuomonę šiais svarbiais architektų bendruomenei klausimais. Tikimės, kad bus galima išdiskutuoti problemines autorių teisių ir pareigų sritis:

1. Dėl autorių teisių deklaravimo kūrinio sukūrime dalyvaujant keliems autoriams.

Kviečiame diskusijai šiais architektų bendruomenei svarbiais klausimais.

• Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 7 str. prieš naudojant kūrinį, kuris buvo sukurtas kelių autorių, būtina gauti visų autorių leidimus.

Kalbant apie skirtingus projekto vystymo etapus, kūrinių bendraautoriai susiduria su šiomis problemomis:

• kalbant apie projekto idėjos konkursą – svarbu daryti ATGTĮ pataisas, kad kūrinio idėjos, projekto architektūros koncepcijos pateikiamos viešu būdu konkursuose būtų laikomos autorių teisių objektu;
• kalbant apie projektinius pasiūlymus – svarbu, kad šioje stadijoje atlikto architektūros projekto (kūrinio) bendraautoriai įgytų teisę dalyvauti sekančiose projektavimo stadijose, tuo užtikrinant architektūros kūrinio autorių teisių apsaugą ir autorinio kūrinio – projekto tęstinumą;
• kalbant apie techninį projektą – svarbu, kad tęsiant techninio projekto rengimo darbus nebūtų keičiama architektūrinė projekto koncepcija, tęstųsi architektų – autorių dalyvavimas, užtikrinantis architektūrinio kūrinio užbaigimą;
• kalbant apie darbo projektą – svarbu, kad darbo projektą rengtų techninį projektą parengę architektai;
• svarbu būtų, kad sudėtingo architektūrinio projekto, galinčio vystytis per kelias stadijas atveju, autoriai neturėtų keistis iki projekto realizacijos.

Ypač svarbu tai, kad autorių teisės būtų aptartos, kai užsakomos architekto paslaugos, sutartyje sudaromoje su užsakovu.

Pastebėtina, kad bendroji taisyklė dėl autorių turtinių teisių dirbant įmonėje pagal AGTĮ 9 str. 2 d. yra, kad turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje, tačiau svarbu tai, kad neturtinės teisės lieka darbuotojui.

2. Dėl autorių teisių išsaugojimo ir paveldėjimo.

Rūmai kviečia diskusijai, kokias turtines ir neturtines autorių teises turi pastato autorius – architektas:

• šiuo metu galioja nuostata pripažįstanti prievolę tik supažindinti kūrinio autorius su numatomais jų projektų ar pastatų pakeitimais (remonto / rekonstrukcijos / griovimo atveju). Problema kyla tame, kad tokia formuluotė ne užtikrina pirminio autoriaus teisių pastato dalinio ar visiško pakeitimo atveju.
• dėl paveldėtojų teisių: šiuo metu ATGTĮ 49 str. 2 d. numatyta, kad autoriui mirus, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kyla klausimas, ar tai tik teisė būti supažindintiems su numatomais projektų pakeitimais ir ar tai yra pakankama?

3. Išskirtinės vertės architektūrinio pastato autorių teisių apsaugos.

Tokie pavyzdžiai, kaip nugriautas Valstybinės automobilių inspekcijos kompleksas (architektai Gytis Ramunis ir Kęstutis Pempė) rodo, kad net jei architektūros kūrinys buvo įtrauktas į sąrašą, kaip pastatas, turintis vertingųjų savybių (t. y. jam suteiktas tam tikras saugojimo režimas), tai neišsaugo pastato nuo nugriovimo. Rūmai kviečia diskusijai:

• Gal tam, kad būtų apsaugoti išskirtinės architektūros pastatai (jei pastatas neturi nustatyto apsaugos režimo), būtina teisiškai reglamentuoti vertingųjų savybių turinčių pastatų griovimo ir rekonstrukcijos darbus. Galimai tam būtų vertinga pasitelkti Lietuvos architektų sąjungos ir Rūmų specialistus, kurie galėtų pateikti Kultūros ministerijai XX a. pabaigos – XXI a. pirmo dešimtmečio svarbių urbanistinių kompleksų ir pastatų sąrašus laikinai apsaugai. Kultūros ministerijai pateikti svarbių urbanistinių kompleksų ir pastatų sąrašai galėtų būti vieši ir pastoviai pildomi, taip pat būtų galima diskutuoti dėl teikiamų pastatų (statinių) architektūrinės vertės.

4. Dėl viešųjų pirkimų, kai kartu vykdomas architektūrinis projekto konkursas.

Rūmai kviečia diskusijai šiais klausimais:

• šiuo metu įprastai į viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas yra įtraukiamas sutarties punktas dėl turtinių autorių teisių perleidimo. Manome, kad tokias deklaratyvias formuluotes reikia aptarti Rūmų bendruomenėje ir teikti siūlymus atitinkamoms institucijoms dėl teisės aktų tobulinimo;
• suprantant, kad dalis viešųjų pirkimų perkant architektūros (projektavimo) paslaugas yra vykdomi taikant mažiausios kainos kriterijų, Rūmai mano, jog svarbu įtvirtinti skaidrius architektūrinių kompetencijų reikalavimus bei šalinti reikalavimus, kurie keliami tiekėjui, o ne tiekėjo specialistų kompetencijai. Manome, kad reikia siekti statinio architekto – architektūros projekto autoriaus – kvalifikacinių reikalavimų įtvirtinimo viešųjų pirkimų sąlygose.

5. Dėl sutarčių nutraukimo ir perduotos projekto medžiagos panaudojimo.

Kviečiame diskusijai:

• Tais atvejais, kai nutraukus sutartį, toliau naudojama nutraukta sutartimi sutarta sukurti architektūrinė koncepcija ar architektūrinė idėja, turi būti įrašyti jos visi autoriai. Taip būtų apginama ir architektūrinio projekto idėjos konkurso svarba.

6. Dėl Rūmų Profesinės etikos tarybos darbo istorijos.

Dauguma PET sprendimų yra susiję su kūrinio panaudojimu, negavus autoriaus sutikimo ar neinformavus autoriaus perimant darbą.

7. Dėl pakartotinių rekomendacijų žiniasklaidos atstovams.

Kyla problema dėl architektūros projektų (statinių) autorių įvardinimo visuomenės informavimo priemonėse: neminimi pastatų, kurių aplinkoje filmuojama ar fotografuojama, rašomi straipsniai socialiniuose tinklalapiuose, architektūros autoriai. Pavyzdžiui, laida filmuojama naujai pastatytame pastate, naudojat pastato eksterjerą ar interjerą, minint pastato pavadinimą, bet nenurodant architektų sukūrusių kūrinį. Atsižvelgiant į tai Rūmai turėtų nuolatos priminti žiniasklaidos atstovams apie autorių įvardinimo visuomenės informavimo priemonėse problemą.

8. Dėl ilgalaikio architektų – projekto autorių įvardinimo informacinėje lentelėje objekte.

Architektų – projekto autorių įvardinimas informacinėje lentelėje objekte buvo pradėtas nepriklausomos Lietuvos laikais (1920-1940), tęsta sovietmečiu ir dabar kai kurie statytojai tai daro savo nuožiūra. Siūlome parengti drauge su Lietuvos architektų sąjunga rekomendaciją pažymėtuose objektuose įdėti tokią lentelę, kurioje būtų ir projekto autorių ilgalaikis viešinimas, susietas su vieta, laiku ir autoriumi.

Diskusiją moderuos architektai Gražina Janulytė Bernotienė ir Lukas Rekevičius.

Statinio architektai: G. T. Gylytė, K. Čiplytė, D. Baltrūnas, A. Baužys, A. Neniškis ir kt. (2017), A. Sviderskas (1984), ©N. Tukaj