Anapilin išėjo architektas ir Mokytojas Rimantas Buivydas
Mus paliko ilgametis Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, dirbęs ir VGTU Architektūros fakulteto dekanu, Architektūros riteris, architektūros lauko tyrėjas, architektas, hum. m. dr. Rimantas Buivydas (1945-09-26 – 2017-01-23).
Pasak VGTU Architektūros fakulteto bendruomenės, prof. R. Buivydas daug dėmesio ir energijos skyrė rūpindamasis VGTU Architektūros fakultetu, jo dekanu dirbęs net 11 metų (2003-2014). Aktyviai veikdamas architektūros teorijos, kritikos ir sklaidos lauke, suvokė šios srities specialistų rengimo svarbą, tad jo iniciatyva sukurta Architektūros pagrindų ir teorijos katedra bei „Architektūros istorijos ir teorijos“ magistrantūros programa, jau išugdžiusi nemažą būrį architektūrologijos specialistų. Savo savitą architektūros teorijos ir kritikos matymą jis perteikė jauniesiems architektūros tyrėjams – doktorantams, iš kurių net 11 apsigynė menotyros krypties mokslo disertacijas.
R. Buivydas kilęs iš Seredžiaus bajorų giminės, kuri nuo 1413 m. Horodlės susitarimais gavo riterių herbą „Dolega“. Senelio Antano Buivydo sesuo Elena Buivydaitė-Kutorgienė buvo profesorė, viena iš oftomologijos pradininkių Lietuvoje. Tėvas dailininkas Juozas Buivydas. 1964 m. baigė A. Vienuolio vidurinę mokyklą. 1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1981 m. TSRS Dailės akademijos I. Repino institute Sankt Peterburge apgynė disertaciją apie dailės ir architektūros sintezę, buvo menotyros kandidatas.
1969–1971 m. dirbo Vilniaus kurortų projektavimo instituto vyresniuoju architektu. 1971–1989 m. buvo Lietuvos dailės instituto dėstytojas, 1986–1989 m. prorektorius mokslo reikalams. Nuo 1989 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (iki 1991 m. Vilniaus inžinerinis statybos institutas) dėstytojas, nuo 2000 m. profesorius. 2003-2014 metais buvo Architektūros fakulteto dekanas, Architektūros pagrindų ir teorijos katedros vedėjas, VGTU Senato ir kolegijos narys.
Nuo 1995 m. žurnalo „Urbanistika ir architektūra“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 1996 m. žurnalo „Archiforma“ vienas steigėjų, 1996–2005 m. jo vyr. redaktorius. Lietuvos architektų sąjungos narys.
Kūryba
Architektūrinių projektų autorius ir bendraautoris, tarp jų:
Poilsio namai „Guboja“ Šventojoje, 1976 m.
Gyvenamieji namai Molėtuose, 1978 m.
Aikštė su skulptūra „Neringa“, Klaipėda, 1984 m.
Paminklinis akmuo Stanislovui Rapolioniui, Šalčininkų raj., 1986 m. (skulpt. Konstantinas Bogdanas, archit. Jūras Balkevičius)
Seserys – paminklas Lazdynų Pelėdai Vilniuje, (arch. Jūras Balkevičius, skulpt. Dalia Matulaitė)
Paminklas 1991 m. žuvusiems Medininkų pasienio poste, 1993 m.
Daugiabutis gyvenamasis namas Vilniuje Polocko g., 1998 m.
Aikštė ir paminklas „Aušra“, Šiauliai, 2003 m. (skulpt. Dalia Matulaitė, arch. Jūras Balkevičius)
Bibliografija
Ezoterinis simbolių pasaulis, monografija, 1995 m.
Architektas Gediminas Baravykas: Kūrybos pulsas, monografija, 2000 m.
Architektas Algimantas Zaviša: Gyvenimo aidai, monografija, 2002 m.
Architektūra: pozityvai ir negatyvai, studija, 2006 m.
Reiškiame užuojautą artimiesiems ir kolegoms.
Informacija dėl atsisveikinimo su velioniu:
Šarvojimas sausio 25 d., trečiadienį, 13 val. Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų g., 1 salėje.
Sausio 26 d., ketvirtadienį, 14 val. išnešama urna, laidotuvės Rokantiškių kapinėse.
