Konferencija apie konteksto svarbą architektūroje laukia pranešėjų

Šiais metais, spalio 1-ąją minint Pasaulinę architektūros dieną, Lietuvos architektų bendruomenę suburs svarbiausia Lietuvos architektų rūmų kartu su VGTU organizuojama tarpdisciplininė mokslinė-praktinė konferencija „Architektūros kokybė: konteksto svarba“.

Pradėjus įgyvendinti Architektūros įstatymą, kilo poreikis aptarti jame įtvirtintų architektūros kokybės kriterijų esmę ir taikymo galimybes. 2018 m. konferencijos dalyviai kviečiami diskutuoti aktualiomis temomis, susijusiomis su svarbiu kokybiškos architektūros aspektu – ne tik erdviniu-estetiniu, bet ir kultūriniu bei socialiniu architektūros kontekstu.

Kviečiame teikti paraiškas pranešimams visus, besidominčius ir nagrinėjančius konteksto vaidmenį užtikrinant architektūros kokybę ir kitas susijusias temas. Paraiškas (užpildytas pranešėjų anketas) su pranešimo temomis ir santraukomis (300-500 žodžių) prašome pateikti registracijai iki 2018 liepos 20 d. Atranką vykdys mokslinis komitetas (sudėtis apačioje). Konferencijos kalba – lietuvių, konferencijos dalyvio mokesčio nėra.

Andriaus Matvejenkos nuotrauka.

Konferenciją sudarys trys sesijos, kiekvienos iš jų pabaigoje bus paliekama laiko viešai diskusijai.

1 sesija. Organiškų santykių link: architektūra gamtiniame-urbanistiniame kontekste.
Moderatorius dr. Tomas S. Butkus.

Vis daugiau žmonių gyvena miestuose – vientisoje architektūros erdvėje, kurią sudaro dvi pagrindinės kategorijos: urbanistinė aplinka – žmogaus suformuota ir tvarkoma antropogeninė aplinka – bei gamtinė aplinka – natūrali gyvoji aplinka, kuri tvarkosi savaime. Jei urbanistinė struktūra yra labiau nematomas miesto pagrindas, pagerbiamas architektūrinių brėžinių preambulėse, tai gamtinis kontekstas nuolat regimas kaip neatsiejama miesto dalis. Tačiau ar tikrai, planuodami teritorijas ir projektuodami užstatymą su keliais, suprantame šį sambūvį? Kiek urbanistinis kontekstas keičia pastato architektūros kryptį? Ir kiek gamtinė aplinka svarbi mus supančią erdvę projektuojantiems architektams ir jų darbų užsakovams?

Sesijoje nagrinėjami klausimai, temos:
• Ar jaučiame mus supančią gamtą ir miestą fiziškai? Ar šiame kontakte dalyvauja architektūra?
• Kaip pasitelkti gamtinį-urbanistinį kontekstą, siekiant architektūros kokybės?
• Ar pastatas ir jo architektūra turi būti pilnai integruoti į fizinę aplinką? Kiek projektuota aplinka turėtų paisyti geomorfologinės, urbanistinės struktūros ir kaip turėtų sąveikauti su gamtiniu ar sukultūrintu kraštovaizdžiu?
• Architektūros kokybės dilema tvaraus vystymosi kontekste: ar daugiau darnos su fizine aplinka, ar daugiau buvimo „objektu sau“.

2 sesija. Matoma-nematoma: ar kultūrinis kontekstas dar aktualus?
Moderatorė dr. Julija Reklaitė

Vietos dvasios, arba genius loci, koncepcija nuo pat senovės Romos laikų yra viena esmingesnių teorijų, architektūroje ypač išplėtota Christian Norberg-Schulz. Jo veikalas „Genius Loci: Towards a Phenomenology of Architecture“ (1979) buvo labai įtakingas pasaulio architektūros ir teorijos raidai, laikomas architektūros fenomenologijos pradžia. To paties autoriaus ankstesnis veikalas „Intentions in Architecture“ yra daug mažiau žinomas, nors šiandien ne mažiau aktualus. Intencija architektūroje tampa ypač aktuali, kai kalbame ne tik apie pastatą, bet ir apie jį supančią erdvę, šiandien ypač dinamiškai kintantį architektūros panaudojimą ir funkcijas. Dar kitaip kultūrinio konteksto aktualumas suskamba, kai diskutuojame apie trinamą, perrašomą ar kuriamą atmintį. Ar šiandieninėje architektūroje galima perskaityti joje užkoduotas aktualijas, ar vietos dvasia egzistuoja šiame greitame globaliame pasaulyje? Ar ji vis dar aktuali?

Sesijoje nagrinėjami klausimai, temos:
• Vietos tapatumas. Ar vietą kuria tik fiziniai jos parametrai? Ar, kuriant naują pastatą, nematomas kontekstas gali tapti matomu?
• (Ne)materialumas. Ką mums gali papasakoti nebeegzistuojantys pastatai, nematomi istorijos sluoksniai, nematerialusis vietos paveldas?
• Kūryba ir kūrinys. Jei ne architektūra, urbanistika ir ne socialinis ar ekonominis užsakymas, kas tuomet diktuoja pastato išskirtinumą? Kaip kūrėjo ego sąveikauja su aplinkos ego? O gal gera architektūra kalba pati už save ir gali pritapti įvairiame kontekste? Ar architektūra yra pareiškimas, ar dialogas?
• Laikas. Ko gero architektūros istorijoje nerastume kito tokio periodo, kai – kartais – dar kuriant pastatą, architektas jau žino jo griovimo datą. Su kokiais iššūkiais susiduria laikinus pastatus kuriantys architektai? Gal tai yra architektūros ateitis?

3 sesija. Žmogiškieji masteliai – architektūra socialiniame kontekste.
Moderatorė dr. Dalia Čiupailaitė

Pasak architektūros tyrėjo Kim Dovey (1999), mūsų gyvenimai yra įrėminti (ang. framed) kambarių, pastatų, gatvių ir miestų, kuriuose gyvename. Architektūros ir miesto dizaino prigimtis, persmelkiantis kasdienio gyvenimo rėminimas, reikalauja suprasti architektūros ir socialinės terpės ryšį. Architektūra kuria fizines, struktūrines prielaidas žmonių sąveikai, nukreipia žmonių judėjimą, formuoja galimybes susidurti, apibrėžia viešos ir privačios erdvės kontinuumą. Daugiau ar mažiau palanki kaitai architektūra apsprendžia, kiek ilgai sukurtos fizinės struktūros gali išsilaikyti atnaujinamos, keisdamos savo paskirtį; pastatai kaip šachmatų figūros miesto žaidimo lentoje keičia kaimynijų charakterį. Visuomeniniai pastatai savo forma, estetika materializuoja kolektyvinius tapatumus, o pastatų „proza“ – būstas – formuoja gyvenimo ir sugyvenimo visuomenėje būdus. Tad architektūros „socialinis kontekstas“ susiklosto persiklojančiais lygmenimis, nuo to, kaip pastatą patiria individas, kaip jame formuojami individų ir grupių santykiai, kaip pastatas atitinka arba keičia institucinės veiklos principus, kokios gyventojų socialinės – demografinės grupės sudaro pastato aplinką; iki to, kaip veikia miestas, kaip visi socialiniai lygmenys tarpusavyje kompleksiškai sąveikauja, kaip jis veikia šalies, regiono, pasaulio atžvilgiu.

Sesijoje nagrinėjami klausimai, temos:
• pastato ir naudotojų santykis, naudojimo būdų ir patyrimo įvairovė;
• architektūros sąsaja su socialinėmis institucijomis (pvz., projektavimas mokykloms, ligoninėms ir kt.),
• pristatomi tyrimu grįsto dizaino (architektūros) pavyzdžiai;
• architektūriniai objektai analizuojami sąsajos su kolektyviniais tapatumais atžvilgiu;
• architektūros sąsaja su supančiu socialiniu kontekstu, pristatomi pavyzdžiai, kaip projektuojant buvo atsižvelgta į teritorijos sociokultūrinį kontekstą, tiriamas poveikis šiam kontekstui, atsiradus naujam reikšmingam architektūros objektui.

Konferencijai planuojama parengti leidinį su pranešėjų ir jų pranešimų tezių pristatymu. 2019 m. planuojama išleisti recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinį 2017 ir 2018 metų konferencijų temomis.

Konferencijos mokslinis komitetas:
Doc. dr. Vytautas Petrušonis (VGTU, Komiteto pirmininkas)
Tel. +370 687 87978, el. paštas: vytautas.petrusonis@vgtu.lt
Doc. dr. Darius Linartas (VGTU)
Doc. dr. Tomas Grunskis (VGTU, VDA)
Doc. Romualdas Kučinskas (VDA)
Prof. dr. Kęstutis Zaleckis (KTU)
Doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė (VU)
Doc. dr. Jūratė Tutlytė (VDU)
Doc. dr. Edgaras Neniškis (LAR)
Rūta Leitanaitė (LAS)

Konferencijos organizacinis komitetas:
Daiva Bakšienė (konferencijos kuratorė, LAR pirmininkė, VU)
Doc. dr. Liutauras Nekrošius (VGTU)
Aida Štelbienė (konferencijos projekto vadovė, LAR)
Tel. +370626 40606, el. paštas: aida@architekturumai.lt

Prie šios, vienos iš 2018 m. strateginių Lietuvos architektų rūmų veiklų, finansavimo prisideda Lietuvos kultūros taryba.

Panašūs įrašai