Tauras Paulauskas. Su kuo jūs, profesijos broliai ir seserys?
Visą savo gyvenimą susiduriu su faktu, kad dauguma mūsų profesinės visuomenės yra ganėtinai pasyvi pilietinio aktyvumo prasme. Tikrai nepainioju su politiniu aktyvumu, manau, ir jūs suprantate skirtumus. Taip buvo ir Sąjūdžio laikais, panaši situacija ir dabar, nors egzistencinės grėsmės mūsų valstybei akivaizdoje daugelis architektų papildė Šaulių sąjungos gretas ir tai, be abejo, suteikia vilties.
Kiekvieną dieną mes susiduriame su daug situacijų, kai reikia pasirinkti tarp gėrio ir blogio. Ir šio apsisprendimo sudėtingumas galimai slypi tame, kad skirtumai tarp šių polių trinami, slepiami, maskuojami, imituojami po ar tarp milijonų pilkų atspalvių. Labai dažnai apgaulingų ir pranokstančių optinės iliuzijos galimybes. O kur dar natūralūs asmeniniai interesai bei savisaugos instinktas.
Bet vis tik esu įsitikinęs, kad mes, visų pirma, mūsų valstybės bendrapiliečiai, o jau po to architektai ir tam tikrais kritiniais mūsų laisvos ir nepriklausomos egzistencijos akivaizdoje turime aiškiai apsispręsti, atmesdami visus galimus šio sprendimo pavojus.
Ar jūsų nejaudina, kad sena sisteminė, neatsiejama nuo politinio Lietuvos lauko, partija susidėjo su antivalstybinių perėjūnų ir antisemitų sambūriu, ir suteikė jam visus įrankius šokdinti ar griauti mūsų valstybę? Kad tos partijos lyderis aiškiai teigia, kad, esant pasirinkimui tarp vertybių ir kiekybės, renkamasi kiekybė, o didžiausios Lietuvos partijos nariai tam pritaria. Ko verta ta kiekybė? Pastarasis bemokslio prasto klouno paskyrimas mūsų Kultūros ministru tik iliustruoja tą tragišką situaciją.
Ar mes verti elementarios savigarbos toleruodami tokią situaciją ir realiai slėpdamiesi už šluotos? Na, prisiminkime mūsų himno žodžius, negi jie yra tik tušti žodžiai? Negi jums neskauda ir ne gėda?
Šiuo metu didžioji dalis kultūrinės visuomenės sukilo prieš šią degradaciją ir visų moralinių ribų ištrynimą. Sąjūdžio laikais bent keli architektai buvo Iniciatyvinės grupės nariai. O kur dabar mūsų architektų balsas? O juk Lietuvos architektų sąjunga buvo viena pirmųjų, išstojusių iš SSSR AS, dar iki Nepriklausomybės paskelbimo. Ar galime pasiekti, kad LAR ir LAS balsas būtų nedviprasmiškai aiškus ir girdimas, ar liksime tik pasyvūs stebėtojai?
Dėl to ir klausiu – su kuo jūs, profesijos broliai ir seserys?
Su meile ir viltimi,
Tauras Paulauskas
P.S. Tauras Paulauskas yra architektas, buvęs Lietuvos architektų rūmų Tarybos narys, šiuo metu LAR Architektų atestavimo komisijos pirmininkas.
Tai yra asmeninė Rūmų nario nuomonė. Aktualia profesine architektūros lauko tema gali pasisakyti bet kuris Rūmų narys, atsiuntęs laišką el.paštu [email protected]. Prašome nenaudoti necenzūrinių, asmens garbę ar orumą galinčių įžeisti žodžių, taip pat laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso.