Susirinkę Lietuvos architektų rūmų nariai kategoriškai nepritarė skubotam ir neparuoštam Statybos įstatymo pakeitimų įgyvendinimui

Balandžio 25 dieną Vilniuje įvyko Lietuvos architektų rūmų narių susirinkimas, kurio metu priimti svarbūs sprendimai dėl organizacijos veiklos 2024 metais.

Suvažiavimas atidarytas iškilmingai įteikiant architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui Lietuvos architektų rūmų garbės ženklą „Žiedas“. Profesorius pirmasis pasaulinėje architektūrologijoje sukūrė šiuolaikinio interjero ir monumentaliosios dekoratyvinės dailės sintezės pagrindus, taip pat atskleidė naujausias Vakarų architektūros kryptis, jų filosofinius pagrindus, kas turėjo įtakos Lietuvos architektūros eigai. Garbės ženklas skiriamas asmenims, savo darbais reikšmingai prisidėjusiems prie architektūros mokslo ar kūrybinės veiklos plėtros, profesinės veiklos kokybės ir skaidrumo, visuomenės švietimo ir kitos veiklos, susijusios su rūmų siekiamais tikslais.

Pasak rūmų pirmininko Algimanto Pliučo, šių metų susirinkimas nerinkiminis, todėl buvo galima susitelkti į svarbiausių organizacijos veiklos plėtros klausimus. Kaip ir priklauso, buvo pristatyta 2023 metų rūmų veiklos ir finansinės ataskaitos, joms pritarta. Daugiau diskusijų sulaukė administracijos paruoštas 2024 metų veiklos planas ir jame numatytas veiklas pagrindžiantis biudžeto projektas. Pasisakę nariai akcentavo, jog kaupiamos lėšos turi būti naudojamos organizacijos bendruomenės poreikiams, plėtojant tas veiklas, kurioms iki šiol vis pritrūkdavo dėmesio ar išteklių.

Susirinkimo pabaigoje dalyviai bendrai paruošė rezoliucijos valstybės vadovams gaires, kuriose pareiškė kategorišką nepritarimą Statybos įstatymo pakeitimams, įsigaliosiantiems nuo lapkričio 1 dienos, jų skubotam įgyvendinimui, todėl prašoma nukelti pakeitimų įsigaliojimo datą, kad būtų galima kokybiškai paruošti būtinus poįstatyminius teisės aktus (statybos techninius reglamentus). Rezoliucijoje akcentuojama, jog turi būti vengiama skuboto, fragmentiško ir dažno teisinio reguliavimo keitimo. Siūloma, kad būtų išlaikyta esamą projektiniuose pasiūlymuose pateikiamų sprendinių sudėtis jos neišplečiant, o galiojančios projektinių pasiūlymų sudėties pagrindu būtų išduodami statybą leidžiantys dokumentai.

Susirinkimo dalyviai tai pat išreiškė nepritarimą šiuo metu svarstomai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo naujai redakcijai, nes ji neužtikrina pakankamų priemonių nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui.

Šias tezes susirinkimas perdavė Lietuvos architektų rūmų Tarybos apibendrinimui, galutinės redakcijos rezoliucijos priėmimui ir viešinimui.

Panašūs įrašai