ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA
Šiame straipsnelyje panagrinėsiu šiuolaikinės architektūros sampratą, nes ji dažnai interpretuojama taip plačiai, kad visai nebeatitinka šiuolaikinių charakteristikų, – veikiau reprezentuoja praėjusio amžiaus, o kartais net dar ankstesnio vertybes. Šiuolaikinė architektūra dažnai pavadinama modernia architektūra, tačiau tai labai netikslus pavadinimas, nes modernizmas – architektūros (ir meno) stilius, susiformavęs 19 a. pabaigoje ir išplitęs 20 a., todėl, išsireiškimas ‘moderni architektūra’ labiau tinkamas modernizmo stiliui, kuris vyravo konkrečiu istoriniu laikotarpiu, nei šiandienos architektūrai įvardinti.
Šiandien, skaitydami nekilnojamo turto pardavimo skelbimus, dažnai susiduriame su pristatymu, kad tai šiuolaikinės architektūros pastatas, tačiau, dažniausiai, toje architektūroje nėra nieko šiuolaikinio, jei tik šiuolaikiškumu nevadinsime elektros, vandentiekio ir kanalizacijos. Ir neturėtume, nes tai inžineriniai tinklai, o ne architektūra. Dažniausiai, tokie NT pardavėjų pasigyrimai šiuolaikine architektūra yra paremti apsiribojant tik jų pardavinėjamo pastato išvaizda – pvz. didelėmis stiklo plokštumomis, ar kokia nors netradicine fasado apdaila ir pnš. Tačiau, šiuolaikinė architektūra toli gražu nėra vien išvaizda.
Kai mes renkamės maisto prekę parduotuvėje, tai nelaikome riebalinių taukų mišinio, supakuoto į gražų blizgantį popierėlį šiuolaikiniu maisto produktu. Nes žinome, kad šiuolaikinis maisto produktas, pirmiausia, turi būti sveikas, todėl einame į eko-produktų skyrių ieškoti šiuolaikinės, natūralios, produkcijos ir perkame ne blizgiai supakuotus, bet į iš natūralių, lengvai suyrančių medžiagų pakuotę patalpintą produktą.
Kodėl mes sugebame būti tokiais apdairiais ir protingais perkant prekę už kelis eurus ir kodėl tampame tokiais beviltiškais kvailiais, kai perkame prekę už kelis šimtus tūkstančių eurų? Gal todėl, kad aplink mus visi nuo NT vystytojo, architekto iki statybininko įpratę meluoti, kad tik įkištų mums tai, pavadinę gražesniais žodžiais, nei tas daiktas yra iš tikrųjų. Ne visus juos ir galima kaltinti melagyste, nes daugelis jų iš nežinojimo tuo tiki, kad tai, ką jie parduoda ir yra šiuolaikiška. Architektas tai daro todėl, kad mokykloje jis gaudavo geriausius pažymius ne tada, kai padarydavo visapusiškai gerą sprendimą, bet kada parengdavo gražiausią ar efektingiausią projektą. Ir jis užsakovui, NT vystytojui pristatydamas savo kūrinį daugiausiai pasakoja, kaip gražiai ir solidžiai atrodys tas kūrinys, na ir dar gana patogus bus, bet parsiduos tai labiausiai dėl grožio. Ir NT vystytojas tuo patiki, nes jis pasiskaičiavęs, kad gerą išvaizdą padaryti kainuoja ženkliai mažiau, nei pastatyti visa statinį gerai. “Tik padaryk geras vizulkes” – nurodo NT vystytojas architektui. Ir iš tiesų, pasižiūrėjęs į gražų vaizdelį, kuriame pirkėją fantazija nuneša iki įsivaizdavimo, kaip jis valgo pusryčius šitame savo naujame bute, kaip aplink laksto laimingi vaikai, patiki, kad šis būstas padarytas kaip tik jam. O jei dar ir gerai surašyti eksploatacijos kaštų skaičiukai, tai viskas – perkam.
Ir tik po tam tikro laiko, gyvendamas šiame ‘svajonių bute’, jis pamatys tikrą to būsto vertę: gal toje nuostabioje terasoje neįmanoma būti dėl baisių skersvėjų, miegamąjį teko sukeisti vietomis su vaikų kambariu, nes girdisi kaimynų leidžiamas vanduo, kažkodėl augalai bute nenori augti, jei pradarai langą, tai dulkių sluoksnis nusėda palangę, o vaikai ištisai sėdi prie kompiuterių, nes nėra kur išeiti į lauką, o tos gražios laiptinės sienos, nusitrynė ir dabar norisi praeiti užsimerkus, nes meistrai sakė, kad ta sienų medžiaga neremontuojama, reiktų nulupti ir iš naujo daryti, jau nekalbant, kad rytais, kai visi keliasi į darbus iš dušo vanduo vos laša…
Iš tikrųjų, sveikas butas yra dar svarbiau, nei sveikas maistas. Kai kalbame apie maisto sveikumą tai kalbame tik apie jo poveikį mūsų organizmui, kai kalbame apie gyvenamosios aplinkos sveikumą, tai kalbame ir apie cheminės bei garsinės taršos nebuvimą ir apie santykius su kaimynais ir apie gamtą šalia mūsų būsto ir apie vaizdus pro langą, o taip pat apie vėją ir saulę…
Tai kokios yra šiuolaikinės architektūros savybės? Pabandykime jas išvardinti:
1. PAGARBA APLINKOS ISTORIJAI IR KULTŪRAI:
Visi nauji statiniai privalo gerbti tiek gamtinę, tiek urbanizuotą aplinką, architektai turi gerbti iki jų dirbusių architektų rezultatus ir nemenkinti jų, bet praturtinti savo sprendiniais, atsižvelgiant į pakitusius funkcinius ir kultūrinius poreikius.
2. SVEIKA, APŽELDINTA APLINKA:
Sveikos aplinkos pagrindinis elementas yra želdiniai, jų įvairovė, jie kuria ir psichologinį saugumą, daro aplinką švaresne, apsaugo nuo triukšmo ir fizinės taršos, formuoja šešėlius ir reguliuoja aplinkos drėgmę, bei leidžia šalia mūsų gyventi kitoms gyvūnijos formoms.
3. TVARŪS SPRENDINIAI:
Klimato krizė, nuolatos mažėjantys Žemės resursai iš mūsų reikalauja atsakingo elgesio tiek su negyvąja tiek su gyvąja gamta, kad mūsų sprendinių realizacijai būtų naudojama kiek galima mažiau energetinių ir medžiaginių resursų, kad mūsų sprendiniai kuo mažiau paveiktų visus aplinkos elementus.
4. APLINKA VISIEMS:
Žmonės yra įvairūs ir jie turi įvairių, kartais specialių poreikių, tad projektuojama aplinka turi atitikti vienodai tiek jaunų, tiek senų, tiek sveikų, tiek neįgalių, tiek auginančių vaikus, tiek auginančių naminius gyvūnus žmonių poreikius ir nesudaryti barjerų jų tarpusavio bendravimui.
5. SOCIALINĖS ATSKIRTIES NEBUVIMAS:
Projektuojama aplinka turi numatyti galimybes žmonėms matytis, bendrauti, užsiimti bendrais darbais, nes tyrimai rodo, kad didėjantis vienišumas yra viena iš didžiausių susvetimėjimo, abejingumo ar depresijos priežasčių. Aplinka neturėtų pabrėžti žmonių socialinių skirtumų, atvirkščiai – juos naikinti, kurti lygybės ir bendrystės jausmą, vienodai tenkinti visų poreikius.
6. ATVIRO PLANAVIMO UNIVERSALIAI IŠNAUDOJAMOS ERDVĖS:
Erdvės, ar patalpos turi būti projektuojamos taip, kad jas būtų galima maksimaliai naudoti skirtingiems dalykams, jos būtų multifunkcinės, kad mažesniais kaštais būtų sprendžiami didesni poreikiai.
7. RACIONALŪS EKSPLOATACIJOS KAŠTAI:
Visi sprendiniai turi būti pamatuoti, įvertinamas jų statybos atsiperkamumas bei eksploataciniai kaštai, o taip pat išlaidos, kurios bus reikalingos ateities remontams. Paskaičiuota, kad pastato, per jo gyvenimą eksploatacijos kaštai sudaro apie 80%, tuo tarpu, kai jo statybos kaštai tik 20%, todėl, kartais, pigiau brangiau investuoti, kad galėtum pigiau eksploatuoti. Dėl to statybos ir laikomos ilgalaike investicija, tad noras iš NT investicijos gauti greitą finansinę grąžą – yra labai trumparegiškas ir neprotingas.
8. PRITAIKOMUMAS ATEITYJE:
Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi visuomenė, keičiasi jos poreikiai, tad projektuojant visada išmintinga galvoti, ar bus sunku pakeisti paskirtį, jei pasikeistų poreikiai – visada geriau tuos pokyčius atlikti mažesnėmis sąnaudomis.
9. ESTETIKA, ATSPINDINTI ŠIUOLAIKINES VERTYBES, DERANTI APLINKOJE:
Iš visų šiuolaikinės architektūros kriterijų tik vienas yra estetinis, o ką pasirinkti, per dažnai nulemia būtent šis, ne pats svarbiausias, bet lengvai matomas. Ne veltui sakoma: “sutinkama pagal išvaizdą, palydima pagal protą”. Jo namo išorės estetika labai svarbi žmogui, kol jis įsikrausto į pastatą, paskui gyvenime jis jo nepastebi, mato tik tuo atveju, jeigu jis erzinančiai bjaurus arba pristatant savo namus atvykusiam svečiui. Tačiau sėkminga estetika padeda pastatui derėti aplinkoje, byloja apie savininko estetinį skonį, ar išsilavinimą. Svarbu, kad estetika atitiktų kitas architektūros savybes, kad jokiu būdu nebūtų geresnė už jas, nes taip pademonstruotume visiems savo dviveidiškumą.
10. ĮPERKAMAS BŪSTAS:
Ši savybė būdinga tik gyvenamam būstui, tačiau išsivysčiusiose šalyse ji yra vienas svarbiausių politinių įrankių visuomenės gėrovei užtikrinti. Ne veltui daugelyje šalių yra sukurtos įvairios finansavimo ar mokestinės programos, reguliuojančios gyvenamo būsto sektorių, kad jis būtų prieinamas jaunoms šeimoms, vienišiems žmonėms ir neprastintų šalies demografinės situacijos.
Daugelis šių savybių išplaukia iš konstitucinių teisių, nes daugelio išsivysčiusių valstybių konstitucijose yra žmogui garantuojama teisė į prieinamą, sveiką gyvenamą, darbo ir poilsio aplinką. Kaip kalba ES vadovai – prieinamas (įperkamas) būstas pirmiausia yra konstitucinė, o ne nekilnojamo turto sfera, ką dažnai pamiršta mūsų politikai ar NT vystytojai.
Priekabiai vertinant, kas šiuo metu statoma Lietuvoje, matome, kad labai mažai statoma šiuolaikinės architektūros, dažniausiai statoma 20, ar 19 amžiaus architektūra, apipavidalinta šiuolaikine estetika. Mūsų architektūrinius konkursus laimi projektai, deklaruojantys praėjusio amžiaus vertybes, tačiau visi jie turi parengtas gražias vizualizacijas. Dauguma mūsų architektūrinių konkursų vertinimų vyksta pagal projekto vizualizacijas. Neseniai Kaune praėjusiame ‘Geriausio metų projekto’ konkurse, net nebuvo pristatyti jokie kiti architektūros sprendiniai, o tik realizacijų nuotraukos. Vertintojai, nepratę gilintis į projektų sprendinius, mėgsta sakyti – “taigi, geram profesionalui ir taip viskas matosi”. Deja, tai visiška netiesa – nėra tokių nuotraukų, kurios papasakotų viską apie vietos ypatumą ir kodėl buvo pasirinkta tokie, o ne kitokie sprendimai. Geram profesionalui gali viskas matytis aplankant objektą vietoje, bet tik ne iš nuotraukų. Tačiau, konkurse gavus daug išsamios medžiagos, su ja reikės dirbti, reikės į ją gilintis, tad žymiai smagiau tik dirstelti į vaizdelius ir priimti verdiktą, nugalėtoju paskelbiant fotogeniškiausią darbą, juk tau suteikta tokia galia.
Iš tikrųjų, dirbame pagal schemą, kuri labai paranki tinginiams ir visai neparanki architektūros kokybei. Bet dirbame taip, nes galime, nes niekas mūsų neprivertė dirbti kitaip. Kai kalbu apie prievartą, neturiu omeny teisinio reguliavimo, kurio ir taip abstu, turiu omeny visuomenės reiklumą architektams ir NT vystytojams, architektų reiklumą sau ir statybininkams, NT vystytojų reiklumą architektams ir miesto valdžiai, o miesto valdžios reiklumą NT vystytojams ir visų jų atsakomybės gilų supratimą.
Kaip išmintingai sakė ,,Spider-Man-o” dėdė: “Kuo daugiau galios, tuo didesnė atsakomybė!”
Linas Tuleikis
Mokyklos Allenmoos II paviljonas Ciuriche, kuris architekto Martino Raucho suptrojektuotas ir pastatytas iš toje vietoje iškasto žemės grunto, maišyto su specialiomis rišančiomis medžiagomis
Iliustracija iš: Beat Buhler (https://www.architectural-review.com/buildings/earth/retrospective-martin-rauch)