Klaipėdos RAT įvertino projektinius pasiūlymus Juodkrantėje

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) išnagrinėjo Ryčio Mikulionio architektūros studijos „Plazma“ prašymą, kuriuo prašoma įvertinti poilsio paskirties pastatų su gyvenamosiomis patalpomis statybos, kavinės ir atraminės sienutės griovimo L. Rėzos g. 48 C, Juodkrantėje, projektinių pasiūlymų (autoriai R. Mikulionis, D. Treinytė, L. Vaškevičius) atitikimą statybos sklypui taikomų galiojančių aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų reglamentams: Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui (9.4.2. ir 9.4.2.19. punktai) ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajam planui (toliau – Bendrasis planas), „Juodkrantės teritorijos vystymo urbanistinė struktūra ir reglamentai“ aiškinamajam raštui.

RAT, įvertinusi projektuojamų statinių architektūros ir sklypo plano sprendinius tūrio ir formų suderinamumo su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenviečių erdvine – planine struktūra ir architektūra bei kuriamos buvusios pašto stoties architektūrine išraiška, nusprendė, kad pateiktas pasiūlymas neišlaiko tradicinės architektūros formų ir mastelio, sietinų su Kuršių nerijos pašto stočių įvaizdžiu ir sodybos formavimo principais. Taryba, atsakydama į pareiškėjo pateiktą klausimą ir įvertindama, kad pateiktame pasiūlyme pastato užstatymo plotas yra 19%, konstatavo galimą neatitikimą Bendrojo plano zonai 9b (teritorija Jono kalno papėdėje) nustatytam rekreaciniui funkciniui prioritetui ir 10% užstatymo tankiui. Be to, Bendrajam planui prieštarauja pėsčiųjų tako panaudojimas automobilių transportui.

Taryba, svarsčiusi ir bendresnius architektūrinės urbanistinės pastato išraiškos klausimus, nusprendė, jog Kuršių nerijai nebūdingos lenktos formos, eklektiška stilistika, uždaro blokuotų gyvenamų namų kiemo formavimas nesuteikia pagrindo teigiamai vertinti pateiktą pasiūlymą. Taryba pastebėjo, kad nors ir remtasi žinomais Kuršių nerijos pokario architektūros pavyzdžiais (pvz., V. Guogio projektuota „Ešerinė“ Nidoje), pasiūlyme trūksta stilistinio vientisumo. Ekspertai teigia, kad iš esmės nėra sukurta pašto stoties sodybos urbanistinė erdvinė struktūra.

„RAT nusprendė, kad projektas dar neišbaigtas ir nėra skirtas viešojo intereso tenkinimui. Noriu pažymėti ir tai, jog Bendrajame plane nustatytas reikalavimas „architektūrą derinti prie buvusios pašto stoties architektūros charakterio“, nors, turimomis žiniomis, jokios stoties toje vietoje ir net toje gatvėje nebuvo, yra tikrai didelis iššūkis projektuotojams“, – teigia Klaipėdos RAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas.

Su pilnu sprendimu galite susipažinti čia.

Autoriai: R. Mikulionis, D. Treinytė, L. Vaškevičius.

Vizualizacijos: architektūros studija „Plazma“.

Panašūs įrašai