Edmundas Benetis. Lietuvos pajūris: darnios ekologinės katastrofos link
Edmundas Benetis, architektas
Geriausiai savivaldybių vyriausiųjų architektų darbo specifiką apibūdina senas kaip pasaulis anekdotas. Kai pastatytas statinys patinka, paprastai klausiama – kas braižė? Kai pastatytas statinys nepatinka, klausiama – kas derino? Savivaldybių vyriausieji architektai kaip tik ir yra tas antrasis šio anekdoto atvejis…
Nekilnojamojo turto vystytojai su vietinių ir respublikinių politikų pagalba labai kryptingai ir nuosekliai „liberalizuoja“ statybos, teritorijų planavimo sritis („spartina“, „greitina“, „trumpina“ ir „optimizuoja“), ir bando minimizuoti bet kokius trukdžius (jų manymu) minėtų sričių procesuose. O šių procesų pabaigoje paprastai pagal galiojančią tvarką ir atsiduria savivaldybių vyriausieji architektai, kurie, kaip taisyklė, paskutinieji derina, tikrina projektus, išsako pastabas, ieško sprendinių darnos ir interesų suderinamumo ir neduoda statybą leidžiančio dokumento. O čia jau ne šiaip koks „trukdis“, o pats tikriausias konkretus verslo priešas. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Savivaldybių vyriausiuoju architektu dirbau 17 metų. Šis darbas yra vieni privalumai. Trūkumas per paskutinius 35 metus buvo ir yra tik vienas: joks įstatymas ir jokia ministerija (net LAR`as su LAS`u) iki šiol nesugebėjo nustatyti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų, teisių ir atsakomybės. O tai yra vienintelis architektūros, urbanistikos bei teritorijų planavimo profesionalas visoje savivaldybės administracijoje. Yra, beje, Lietuvoje dar ir tokių savivaldybių, kuriose savivaldybių vyriausiaisiais architektais dirba ne architektai. Dabartiniame LR teritorijų planavimo įstatyme sąvoka „savivaldybės vyriausiasis architektas“ yra paminėta 2 kartus, o sąvoka „savivaldybės administracijos direktorius“ – 23 kartus… Kuris iš jų yra mėgėjas teritorijų planavimo srityje, o kuris profesionalas?
Visoje Lietuvoje, siekiant darnios miestų plėtros, aplinkos ir gyvenimo kokybės, būtina efektyvi teisinė bazė ir kokybiški, profesionalūs sprendimai. Profesionalius sprendimus architektūros, urbanistikos bei teritorijų planavimo srityse savivaldybėse gali padaryti tik vieninteliai architektūros, urbanistikos bei teritorijų planavimo profesionalai – savivaldybių vyriausieji architektai. Todėl būtina tą profesionalą apginti nuo mėgėjų įtakos bei poveikio ir maksimaliai apriboti politikų kišimąsi į architektūros ir teritorijų planavimo sprendinių sritį.
Lietuvos architektų rūmai jau nuveikė milžinišką darbą. Profesionali architektų savivalda yra didžiausias mūsų potencialas. Mes visų pirma esame architektai, todėl turime pakovoti už architektūrą ir jos vietą bei reikšmę mums visiems. Ir šiame kontekste reikia tvarkyti įstatyminę bazę, nuoširdžiai ir tvirtai grįžti prie LR architektūros įstatymo, kuriame net nesugebėjome įvardinti, jog architektūra yra meno rūšis, o architektas – meno kūrėjas. O kur dar LR teritorijų planavimo įstatymas, LR statybos įstatymas, kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai? Kalbant apie potencialą, dar yra ir tokia gana nuvalkiota sąvoka „pilietiškumas“, kai kiekvienas pagal savo sugebėjimus savo srityje kažką nuveikia „vardan tos“… Kai tau rūpi, kai tu netyli ir kai skauda.
Šiuo metu didžiausias iššūkis ne tik mano mieste/regione (tai Klaipėda ir Lietuvos pajūris), bet ir visoje Lietuvoje yra tik vienas – tai rengiamas ir šiuo metu jau derinamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrasis planas, kurio sprendiniai numato maksimalią uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage. Pagal strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadas, šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikis Lietuvos Baltijos jūros pakrantei, jos kraštovaizdžiui, faunai ir florai bus tiesioginis, ilgalaikis, reikšmingas ir neigiamas. Tai yra pati tikriausia ekologinė Lietuvos krantų ir pajūrio katastrofa. Vaidinsim, kad nematom, nesuprantam?
Kolegos architektai, kol nevėlu, stabdykime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto BP rengimą!
Tai yra asmeninė Rūmų nario nuomonė. Aktualia profesine architektūros lauko tema gali pasisakyti bet kuris Rūmų narys, atsiuntęs laišką el.paštu [email protected]. Prašome nenaudoti necenzūrinių, asmens garbę ar orumą galinčių įžeisti žodžių, taip pat laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso.