Architektūros įstatymas – su spragomis, bet veikia
Lietuvos architektų rūmai surengė viešą diskusiją Architektūros įstatymo įsigaliojimo metinėms pažymėti. Į ją susirinko įvairių organizacijų – bendruomenių, savivaldybės, Seimo, investuotojų, Architektų sąjungos ir rūmų – atstovai. Kaip pažymėjo Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, šios atviros diskusijos tikslas buvo išgirsti kuo daugiau patirčių, nuomonių, atgarsių apie Architektūros įstatymo veikimą.
sdr
Pasak Rūmų pirmininkės, Architektūros įstatymas nebuvo skirtas Architektų rūmų veiklai reguliuoti – jis numatė teises ir įsipareigojimus ne tik Rūmams, bet ir kitoms institucijoms, organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, siekiant viešojo intereso architektūros srityje įgyvendinimo. Ji apibendrino, jog įstatymą galima skirtstyti į tris blokus: pirmasis – architekto statusas, jo teisės ir pareigos, veikimo principai, atsakomybė, daugeliu atveju siejama su kitais įstatymais. Pirmininkė pabrėžė, jog Rūmai nelaiko, kad autorystė buvo sureguliuota šiuo įstatymu, tačiau buvo pagilintas suvokimas apie architektą kaip kūrėją ir Rūmams pavesta atstovauti ir ginti autorių teises, kaip tai numato kiti įstatymai. Antrasis blokas – reikalavimai architektūrai: kriterijų nustatymas, viešojo intereso turinio apibrėžimas, o trečiasis – institucijų teisių ir pareigų padalinimas.
„Rūmams buvo naujai priskirta architektūrinių konkursų nuostatų kaip tvarkos ir konkursų sąlygų tvirtinimas, RAT tvarkos nustatymas ir sudėties tvirtinimas, paslaugų kainų skaičiavimo rekomendacijų derinimas, ir nauja svarbi funkcija – teisė tiesiogiai kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Deja, gana įprasta priimti įstatymus nurodant, kad papildomas finansavimas nebūtinas, ir mes buvome raginami dirbti be jokių lėšų. Tačiau nuosekliam įstatymo įgyvendinimui lėšų reikia, nes naujų funkcijų tikrai daug, jų vykdymui reikalingi tiek žmonės, tiek techninės, oganizacinės priemonės ir pan. Tad tikrai džiaugiamės, kad 2018 m. prie įstatymo įgyvendinimo prisidėjo Lietuvos kultūros taryba, kurios skirtas finansavimas sudarė ženklią dalį šių metų Rūmų biudžeto“, – teigė D. Veličkaitė.
Seimo narys Simonas Gentvilas įvardino Architektūros įstatymą kaip išskirtinį ir įvertino jį labai teigiamai, kaip visokeriopai sėkmingą, grįsdamas tuo, jog per metus nebuvo pateikta jokių siūlymų jo keitimui. Tačiau kartu pažymėjo, jog iki aukštesnio politinių diskusijų lygmens miestų problemos neiškyla, tad specialistų diskusijos ir yra tas pagrindinis laukas, kuriame galima nagrinėti šio įstatymo veikimo rezultatus.
2018 m. LKT finansuotą ir Rūmų vykdytą stebėseną viešojo intereso, autorių teisių ir architektūrinių konkursų srityje pristatęs doc. dr. Darius Linartas teigė, jog tokio masto ir detalumo tyrimas buvo vykdomas pirmą kartą. Jis parodė, jog daugiausiai klausimų visuomenei sukelia objektai, papuolantys į taip vadinamą parterį, tai – viešųjų erdvių, aikščių, skverų keitimas, užstatymas, ir pirmų aukštų keitimas – viskas, kas vyksta žmogaus akių lygyje. Kalbant apie autorių teises, Rūmų nariai nurodė šitą sritį kaip aktualiausią, svarbiausią, o dažniausiai narių įvardinami pažeidimai – autoriaus nenurodymas, pristatant projektus žiniasklaidoje ir reklamoje. Stebėsena parodė, jog būtina tvarkyti viešųjų pirkimų įstatymą, nes konkursai dažnai rengiami nekokybiškai, neužtikrinant reglamentuojamos autorių teisių apsaugos. Be to, vienintelės Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės pasitvirtino privalomus svarbių objektų sąrašus, kuriems turi būti rengiami architektūriniai konkursai. Artimiausiu metu bus parengta ir paviešinta šios stebėsenos ataskaita.
Teminėse diskusijose vyko trys sesijos: pirmoji apie viešąjį interesą ir bendruomenių vaidmenį, kurioje savo patirtis pristatė jų atstovai, antroji – apie architektūrinius konkursus – joje pasisakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, trečioji, apie Regionines architektūros tarybas, prieš metus pradėjusias veikti įstatymo pagrindu – čia savo nuomonę pateikė Vilniaus m. vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, Rūta Leitanaitė ir kiti.
Naujosios Vilnios seniūnaitė Edita Aleškevičienė pasidžiaugė, kad darna kaip pamatinė sąvoka atsirado Architektūros įstatyme, jog jame kalbama apie darnios aplinkos kūrimą kaip vieną iš tikslų ir apie darnų vystymąsi kaip vieną iš architekto veiklos principų.
„Vietos bendruomenėms labai sunku apginti viešąjį interesą, o poreikis jį ginti ir atsiranda, kai pažeidžiama darna, pusiausvyra. Įstatyme įtvirtintas viešojo intereso turinys bei Rūmams suteikta galimybė ginti viešąjį interesą įgalina visuomenę. Šio įstatymo atsiradimas suteikia daug vilčių, kad laiku įtraukus visuomenę į diskusiją, suradus kompromisinius sprendimus, nebereikės kaskart kreiptis į teismą“, – teigia E. Aleškevičienė. Ji taip pat pateikė siūlymą įtraukti seniūnaičius į Architektūros įstatymą.
Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka papasakojo apie jų bendruomenės patirtis įgyvendinant įvairias plėtros idėjas, derinant interesus, ieškant geriausių, inovatyviausių, balanso sąvoką atitinkančių sprendimų. Diskusijos dalyviai vienbalsiai pritarė, kad balansas ir susitarimas nepasiekiami susirašinėjant raštais ar ginčyjantis teisme – jie įmanomi tik bendradarbiaujant, diskutuojant, girdint vienas kito nuomones ir poreikius.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė savo pranešime teigė, jog kol kas nei vieno konkurso sąlygos Rūmų nebuvo suderintos pagal įstatyme numatytą tvarką. Be to ji pabrėžė, jog Rūmų rengiama konkursų tvarka turėtų būti suderinta su Aplinkos ministerijos konkursų rengimo taisyklėmis, kuriomis vadovaujasi Sąjunga, organizuodama konkursus.
Rūmų pirmininkė patikslino, jog Architektūros įstatymas numatė atvejus, kada turi būti rengiami architektūriniai konkursai – Rūmai derina sąlygas tik tada, kai jie privatūs. Tas nei karto per metus nebuvo padaryta, nes savivaldybės sąraše labai mažai objektų, o viešieji pirkimai atkrenta.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius pabrėžė ekonominį architektūrinių konkursų organizavimo aspektą, teigdamas, jog visi konkursai kainuoja – nedidelio objekto sąmata konkurso yra nuo 30 tukst. eurų be premijų. Jis taip pat teigė, kad ne visada yra lengva prisikviesti architektus dalyvauti konkursuose bei palinkėjo aktyvesnio dalyvavimo.
Trečiojoje sesijoje M. Pakalnis teigė, jog nesame turėję tokio proveržio kaip per paskutinius metus, atliktas milžiniškas darbas ir tai – Rūmų tarybos ir pirmininkės nuopelnas. Jo manymu, Rūmai galėtų tapti platforma, užtikrinančia tarpinstitucinį dialogą. Jis taip pat nevengė aštrios retorikos, teigdamas – jog per RAT (kurios narys yra pats) nenusišalinama esant reikalui, arba, kad Rūmai, skųsdami BP nuostatą iš tiesų, jo manymu, skundė konkretų objektą, tačiau šių kaltinimų pagrįsti negalėjo. Jis taip pat teigė, jog trūksta atvirumo RAT veikloje ir ji tampa teismu, o norėtųsi, jog tai būtų objektyvus balsas.
Buvo išreikšta ir daugiau nuomonių, jog antroji RAT posėdžių dalis galėtų būti vieša. Gintautas Tiškus pritarė, jog labai svarbus pats svarstymo procesas, argumentų išgirdimas, ypač pareiškėjams. R. Leitanaitė savo ruožtu išreiškė pageidavimą, jog į RAT būtų deleguota daugiau Sąjungos narių.
Išgirdę daug naudingų nuomonių ir vertinimų, Rūmai kreipsis į savo narius ir kvies gruodžio-sausio mėnesiais gyvų susitikimų-kursų metu aptarti savivaldos, įstatymo įgyvendinimo iššūkius. Po to planuojama teikti siūlymus Aplinkos ministerijai dėl Architektūros įstatymo tobulinimo. Taip pat, atsižvelgiant į surinktas nuomones, planuojama peržiūrėti Rūmų tvirtinamas įstatymų įgyvendinimo tvarkas, siekiant, kad jos kuo geriau atitiktų tiek visuomenės, tiek pačių narių lūkesčius.
