Konferencijoje „Architektūros kokybė: konteksto svarba“ išryškėjo naujos architektų ir tyrėjų veiklos kryptys

Pasaulinę architektūros dieną Lietuvos architektų bendruomenė ir visi, neabejingi aplinkos kokybei, gausiai susirinko tarpdisciplininėje mokslinė-praktinėje konferencijoje „Architektūros kokybė: konteksto svarba“. Lietuvos architektų rūmai ir VGTU Architektūros fakultetas jau ketvirtą kartą mokslininkus ir praktikus kvietė bendrai diskusijai apie architektūros kokybę.

„Ankstesniais metais aptarę principinius klausimus ir pagaliau sulaukę Architektūros įstatymo, nutarėme leistis į gylį – nagrinėti atskirus kokybės kriterijus, kuriais remiamasi ne tik priimant aplinką formuojančius spendimus, bet ir teikiant ekspertines išvadas, aptariant projektus su visuomene, atestuojant architektus, organizuojant architektūrinius konkursus, ginant viešąjį interesą, sprendžiant kitus šioje srityje kylančius ginčus.

Nustatytų gana abstrakčių kriterijų taikymas – sudėtinga, daug profesinių žinių ir įgūdžių reikalaujanti veikla, didele dalimi susijusi ir su tuo, kaip mes suvokiame vieną ar kitą kokybės aspektą, kokį turinį į jį talpiname, kaip suprantame tinkamą jo įgyvendinimą, kokiais sprendimais galime jį pasiekti. Tad kelių artimiausių metų konferencijų užduotimi ir laikome nuoseklų kokybės kriterijų turinio nagrinėjimą bei jų atskleidimą, pasitelkiant tiek mokslines, tiek praktines įvairių disciplinų žinias“, – teigia Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė.

Pirmasis, šiais metais pasirinktas kriterijus – kontekstualumas. Pasitelkus įvairių sričių pranešėjus ir moderatorius, konferencijoje konteksto svarba buvo nagrinėjama įvairiais žvilgsnio kampais: fizinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos aspektais. Diskusijų metu išryškėjo naujos kryptys, kurios turėtų būti tyrinėjamos ir įgyvendinamos praktikoje.

Viena jų – tendencija neapsiriboti fizine aplinka, daugiau sąmoningo dėmesio kreipti į norą (at)pažinti kultūrinius klodus, glūdinčius konkrečioje vietoje, ir juos integruoti į projektą. Gilintąsi į pamiršimo ir atsiminimo praktikas, akcentuota, kad tik taip įmanomas skirtingų istorinių, kultūrinių sluoksnių įprasminimas naujai kuriamuose objektuose, suteikiant šių dienų Lietuvos architektūrai išskirtinumo, praturtinant mus ir mūsų aplinką.

Dar kartą pabrėžta, kaip svarbu yra nustatyti, įvertinti bendruomenių poreikius, jau susiformavusius įpročius ir į juos atsižvelgti. Daug kam buvo netikėta, jog architektūrinius klausimus galima nagrinėti pasitelkiant sociologinius įrankius – bendradarbiavimas ir kitų disciplinų įtraukimas dar mažai vertinama galimybė architektūros lauke.

Veriasi nauja, iki šiol menkai tyrinėta neformaliosios architektūros zona, kuri egzistuoja aplink mus, bet lieka tarsi šešėlyje, pilkojoje zonoje. Ši, pačių žmonių tveriama architektūra, kaip reiškinys turėtų būti įtraukta į architektūros tyrimų žemėlapį.

Rūmai nuoširdžiai dėkoja moderatoriams už jų indėlį formuojant sesijas ir vedant diskusijas bei visiems pranešėjams už aktualius, akiratį plečiančius pranešimus.

Negalėjusius dalyvauti ar stebėti tiesioginės transliacijos, kviečiame žiūrėti konferencijos įrašą.

Pranešimų laiko rodyklė:

00:18:40. V. Petrušonis. Architektai ir aplinka. Kultūrinio konteksto suvokimo galimybes kūrybos procese.
00:37:00. R. Kučinskas. Architektūrinė kokybė takiosios modernybės kontekste.
00:51:50. A. Andriušytė, R. Bertašiūtė. Kultūrinių kraštovaizdžių vietos prasmių pažinimas ir perteikimas.
01:08:50. J. Markevičienė. Miesto forma kaip urbanistinių kontekstų išteklius: daiktinės aplinkos prasminimas jos kaitos procese.
01:26:50. T. S. Butkus. Arno Dineikos fenomenas: organiškos architektūrinės aplinkos formavimas.
2:43:15. M. Šupa. Miestas kaip komunikacijos medija: Vilniaus semiotiniai kraštovaizdžiai.
3:00:00. P. Jevsejevas. Skonio karai Lukiškių aikštėje: aplinka kaip vertybinio pasaulio organizavimo išraiška.
3:17:10. M. Karalius, M. Germanavičius. Viešosios erdvės pokyčiai buvusiame mono-industriniame mieste: Visagino „Aukštaitijos“ viešbučio ir „Lidl“ atvejis.
3:35:00. R. Rožėnė. Namas kaip procesas: neformalių gyvenviečių architektūrinė aplinka.
5:21:17. T. Urbelis. Apsupties architektūra: galios santykiai ir kasdienė normalizacija.
5:37:00. R. Čepaitienė. Posovietinė transformacija kaip sociopolitinis architektūrinės kūrybos kontekstas.
5:53:20. A. Štelbienė. (Ne)matomi pramonės architektūros ženklai konvertuojant buvusios pramonės teritorijas.
6:10:35. I. Alperytė. Sapiegų karo ligoninė – visuomenių „užmaršumo“ ir atminties liudininkė.

Konferencijos nuotraukas rasite čia. Nuotraukų autorius – Gintaras Mačiulis.

Konferenciją finansavo Lietuvos kultūros taryba, UAB „Monier“, UAB „ACO Nordic“, UAB „Ryterna modul“, UAB „JUNG Vilnius“ ir UAB „Rockwool“.

 

Panašūs įrašai