Atsisveikiname su Algimantu Mačiuliu

Dalinamės liūdna žinia, jog savo kelią baigė ryškus architektų bendruomenės narys Algimantas Mačiulis.

Profesorius Lietuvos kultūrai dovanojo nepaprastai dosnų palikimą: šimtus išugdytų architektų, dešimtis pastatų, interjerų, knygų. 2021 metais Lietuvos architektų rūmai architektą įvertino bendruomenės garbės ženklu – „Architektų žiedu“. Tai papildė profesoriaus įvertinimų sąrašą, tarp kurių ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2023 m.), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premija (2002 m.), Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinas (2001 m.), LTSR nusipelniusio architekto vardas (1971 m.) ir daugybė kitų.Lietuvos dailininkas, architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, humanistinių mokslų daktaras Algimantas Mačiulis gimė 1931 metų gegužės 3 dieną Kaune, 1949 metais baigė Alytaus vidurinę mokyklą, o 1949-1955 metais studijavo Dailės institute Vilniuje.

Jaunystėje Algimantas Mačiulis įgijo vertingo patyrimo dirbdamas tiek architekto, tiek ir dainininko darbą. 1956-1960 metais darbavosi Druskininkų miesto vyriausiuoju architektu. 1965-1968 metais buvo Vilniaus komunalinio ūkio projektavimo instituto vyriausiuoju architektu, o 1969–1971 metais Vilniaus miesto vyriausiuoju dailininku.

Profesorius reikšmingą gyvenimo dalį skyrė pedagoginiam darbui. Nuo 1971 iki 2013 metų dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 1984-1987 metais vadovavo Dailės instituto Interjero įrangos katedrai, 1987 metų jam suteiktas profesoriaus vardas. 1998-2008 metų buvo akademijos Senato vicepirmininkas, o nuo 2008 metų ir Senato pirmininkas.

Plačiajai visuomenei Algimantas Mačiulis liks žinomas tokiais savo darbais kaip alaus restoranas „Tauro ragas“ (kartu su Eugenijumi Gūzu), Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai Žirmūnuose, dailininkų gyvenamieji namai su dirbtuvėmis Šilo gatvėje Vilniuje ir kt. Pagal architekto projektus Vilniuje pastatyti Statybininkų kultūros rūmai, Statybos trestų administracinis pastatas Vivulskio gatvėje, Alksniupių gyvenvietės centras Radviliškio rajone.

Algimantas Mačiulis buvo nenuilstantis architektūros meno propaguotojas. Parašė vadovėlį „Architektūra. Stiliai, kompozicija, menų sąveika“ (1997, 2023), monografijas „Dailė architektūroje“ (2003), „Architektai Simonas ir Gytis Ramuniai. Tėvas ir sūnus“ (2004), „Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai“ (2008), „Vytautas Edmundas Čekanauskas“ (2011), „Vytautas Jurgis Dičius. Architekto žvilgsniu“ (2018), išleido atsiminimų knygą „Permainingi metai. Architekto užrašai“ (2008), parengė leidinius „Lietuvos architektai“ (2002, 2016). Apipavidalino eilę interjerų, parodų ekspozicijų, švenčių renginių. Paskelbė apie 100 straipsnių architektūros teorijos, menų sąveikos, miestų estetikos klausimais.

Koliažui panaudotas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas piešinys-brėžinys (1952 metais vienos iš ekspedicijų metu Algimanto Mačiulio pieštos gyvenamojo namo durys) ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotrauka

Panašūs įrašai