Vyksta Lietuvos architektų rūmų susitikimai su naujosios valdžios atstovais
2017 metų pradžia – Lietuvos architektų rūmų (Rūmų) susitikimų su valdžios atstovais metas, aptariant svarbias architektūros srities
problemas.
Jau diskutuota su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, planuojamas susitikimas su kultūros ministre, o šį pirmadienį pirmininkė Daiva Bakšienė ir Rūmų tarybos nariai Audrius Ambrasas, Linas Tuleikis ir Gintautas Baranauskas susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministre Rėda Brandišauskiene. Pagrindinis susitikimo tikslas – aptarti pagrindines aplinkos ministerijos ir Rūmų veiklos gaires architektūros srityje.
Pastarąjį susitikimą išsamiai aprašė pilotas.lt. Žemiau pateikiame visą Audrio Karaliaus straipsnį.
APLINKOS MINISTRAS IŠGIRDO: Architektų Rūmų vizitas gairėms nužymėti
„Pirmąjį Architektų Rūmų susitikimą su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministre Rėda Brandišauskiene laikau vaisingu. Buvome išgirsti. Buvome suprasti. Išgirdome valią dirbti kartu ir dėl Architektūros įstatymo, ir dėl kitų architektams aktualių klausimų sprendimo“,- sakė LAR pirmininkė Daiva Bakšienė.
Kaip žinia, Lietuvos Architektų rūmams po daugelio metų „sektantiškos“ veiklos, praeitų metų pabaigoje, galų gale suteiktas pilnateisės profesinės savivaldos statusas ir dabar LAR realiai atstovauja visus atestuotus architektus, kaip profesinės savivaldos struktūra.
Pasitarime su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministre Rėda Brandišauskiene, be LAR pirmininkės Daivos Bakšienės dalyvavo LAR Tarybos nariai Audrius Ambrasas, Linas Tuleikis ir Gintautas Baranauskas.
Anot LAR pirmininkės, Aplinkos ministerijos vadovai parodė esminių architektūrinės veiklos problemų supratimą ir pasiryžimą tas problemas spręsti iš esmės, bendradarbiaujant su architektų bendruomene.
ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS – PIRMIAUSIA
Architektūros įstatymo svarstymas ir priėmimas – aptartas, kaip strateginis klausimas. Įstatymo projektas, kurį parengė “senoji” Aplinkos ministerija, šiuo metu yra pateiktas Seimui ir pavasarį numatomas jo svarstymas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Anot D. Bakšienės, su ministru sutarta dėl šio įstatymo poreikio ir svarbos. Architektų Rūmai savo ruožtu pažadėjo dalyvauti įstatymo svarstymuose ir teikti visą reikiamą informaciją, bendradarbiauti.
Aplinkos ministrui buvo akcentuotas ir kvalifikuotų architektų dalyvavimas priimant aplinkai svarbius sprendimus: formuojant sklypus, planuojant teritorijas, rengiant, viešinant ir tikrinant statinio sprendinius projektinių pasiūlymų ar techninio projekto stadijose.
Kalbėta, kad šiuo metu yra nemažai sričių, kuriose architektūrinius sprendimus priima ne architektai, o šios kvalifikacijos neturintys ir profesinės etikos nevaržomi kitų profesijų atstovai – matininkai, inžinieriai, įvairų išsilavinimą turinys valstybės tarnautojai ir pan. Akcentuota, kad dabartinis statybos teisinis reguliavimas, orientuotas į statinių techninę kokybę, turėtų būti peržiūrėtas, atsigręžiant į visuomenės interesus, sprendimų priėmimo skaidrumą ir projektinių sprendinių visapusišką kokybę.
AUTORYSTĖS LABIRINTAI IR KONKURSINĖS PROCEDŪROS
Su Aplinkos ministerijos vadovais aptarti ir statinio autorių statuso bei jų teisių apsaugos klausimai. Nagrinėta, kaip turėtų būti įgyvendinamos sausio 1-ą įsigaliojusios Statybos įstatymo nuostatos, numatančios privalomą statinio autorių dalyvavimą visuose projektavimo etapuose (projekto stadijose). Kalbėta, kad autorystės klausimai yra svarbūs ne tik intelektinės nuosavybės apsaugos aspektu, bet ir turi tiesioginę įtaką projekto kokybei, kuriai yra būtinas kompleksinis požiūris, idėjos vystymo tęstinumas. “Galiausiai – ne tik teisinė, bet ir moralinė autoriaus atsakomybė už galutinį rezultatą”, – sakė D. Bakšienė.
Kalbėta ir apie tai, kad vien kvalifikacijos atestato neužtenka, kad būtų užtikrinta kiekvieno konkretaus objekto architektūrinė kokybė. Norint ją pasiekti turi būti numatytos ir tam tikros viešos siūlomų sprendinių atrankos procedūros, tarp kurių visų pirma – kokybiškai rengiami architektūriniai konkursai.
Akcentuota, kad architektūrinių konkursų kokybę gali lemti tik atranka pagal siūlomų sprendinių kokybę, o ne projektavimo paslaugų kainą. Kaip žinia – tai ypač taisytina viešuosiuose pirkimuose. Pasiūlyta tam tikrais visuomenei svarbiais atvejais įvesti privalomą architektūrinių konkursų rengimą, kas ir yra numatyta Architektūros įstatymo projekte.
ARCHITEKTŲ ATESTAVIMAS IR PROJEKTO VADOVO RUDIMENTAS
Ministerijoje aptarta ir naujoji architektų atestavimo tvarka, atkreipiant dėmesį, kad po šiemet ji susikomplikavo, nes buvo dar labiau išskaidyta į pavienes architektų profesinės veiklos dalis, numatant atskirą reglamentavimą bei atskirų komisijų veiklą statybos, teritorijų planavimo, paveldosaugos, saugomų teritorijų srityse.
Kalbėta, kad Architektūros įstatymas galėtų vieningai išspręsti architektų profesinės kvalifikacijos įgijimo klausimus, atsižvelgdamas į Vakarų Europos šalių praktiką, kuriai nėra būdingas atestavimas vadovų pareigoms ar pavienėms architektų veiklos sritims.
Anot pirmininkės, “Rūmai patvirtino pasiryžimą dėti visas pastangas, kad architektų atestavimas taptų efektyvus ir užtikrintų tik aukštos kvalifikacijos architektų patekimą į savarankišką praktiką”.
Anot D. Bakšienės, buvo dar kartą iškeltas klausimas dėl statinio projekto vadovo pareigybės tikslingumo. Pabrėžta, kad PV pareigoms, kurios iš esmės yra vadybininko ir administratoriaus pareigos, šiandien priskiriama atsakomybė už visus projekto sprendinius, net ir tuos, kurie neatitinka PV išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos.
Rūmai pažymėjo, kad PV pareigybė, kuriai būtina įgyti atestatą, yra nebūdinga nei Rytų, nei Vakarų Europos šalims, o siekis turėti vieną už viską atsakingą asmenį duoda kaip tik priešingą efektą – mažina kvalifikuotų projekto dalių vadovų galimybę priimti atsakingus ir profesionalius sprendimus.
PALIESTI IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO BEI NORMŲ KLAUSIMAI
Susitikime buvo iškeltas ir projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimas, aptartas jo efektyvumas ir esminiai trūkumai. Svarstyta, ar dabartinė situacija, kai atestuojami specialistai, o draudžiami juridiniai asmenys, taip pat kai draudžiama tik nedidelė dalis su kylančia žala susijusių įvykių, atitinka profesinės atsakomybės sampratą. Ar sudaro sąlygas siekiamų tikslų tinkamam įgyvendinimui.
Anot D. Bakšienės, Rūmai pažymėjo ir būtinybę iš esmės peržiūrėti statiniams bei jų aplinkai skirtą norminį reglamentavimą, kuris šiuo metu daugeliu atveju yra perteklinis. Akcentuota, kad iš esmės nacionaliniai normatyvai dažnai neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių, neatliepia naujų technologijų suteikiamų galimybių ir stabdo architektūros raidą.
Rūmai dar kartą pažymėjo, kad yra pasirengę aktyviai dalyvauti iš esmės peržiūrint normatyvinių statybos techninių dokumentų turinį ir teikti pastabas bei pasiūlymus.
Kaip portalui PILOTAS.LT sakė Lietuvos Architektų rūmų pirmininkė, “daugeliui išsakytų siūlymų iš esmės Ministerija pritarė ir buvo sutarta, kad aktualių ir detaliau nagrinėtinų klausimų yra kur kas daugiau, nei įmanoma aptarti viename susitikime”.
Nuspręsta dažniau rengti atskirų probleminių temų aptarimus, dalyvaujant ministerijos departamentų vadovams ir kitiems teisėkūros procese dalyvaujantiems specialistams.
Čia pateikiamas Lietuvos Architektų rūmų naujosios valdžios struktūroms išplatintas raštas dėl aplinkos formavimo problemų.
