Tauras Paulauskas. Keliai kuriuos pasirenkam (cituoju O.Henry) arba narystė 2020
Tauras Paulauskas, architektas, Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos pirmininkas
Nesu rašto žmogus ir, jei ne kolegos R.Mazuronio vieši pasvarstymai bei žinoma atsitiktinai tuo pat metu bendrapavardžio Seimo nario A.Mazuronio bei vyriausio Lietuvos blaivintojo įstatyminės iniciatyvos, tikrai patylėčiau.
Puikiai suprantu, kad daugelį sunkiai galą su galu suduriančių kolegų žeidžia savivaldos mokesčiai. Bet, įsijungdamas į agitacinį chorą, noriu apeliuoti į Jūsų protą ir siūlau bent trumpam padėti asmenines bei finansines nuoskaudas į šoną ir pasvarstyti bei pasverti pliusus arba minusus.
Panaikinus visuotinę narystę, LAR pervedimas į „savanorišką nedidelę lobistinę organizaciją“ yra beprasmiškas dėl visos eilės priežasčių. Visų pirma, mes ten jau buvome ir pakankamai ilgai, be to, LAR ir buvo kuriama kaip visuotinės narystės organizacija, tiesiog dėl politinės valios trūkumo ir/ar valdančiojo elito baimės tas procesas užsitęsė, taigi žengus žingsnį pirmyn, po to du atgal (kartojant marksizmo klasiką), vienintelis logiškas žingsnis, įvedus dalinę narystę (kaip dalinį nėštumą), yra panaikinti ir LAR, nes kaip „savanorišką nedidelę lobistinę organizaciją“ mes jau turime LAS, kam dubliuotis, aktyvių žmonių mūsų provincijoje vis tiek trūksta.
Antra, nevisuotinė„savanoriška nedidelė lobistinė organizacija“ su neaiškiu narių skaičiumi, realiai nesiekiančiu 10% nuo profesiškai aktyvių architektų (tokią jau turėjome), tikrai negalės vykdyti architektų atestacijos, nes tai kertasi su bendrais teisingumo principais. Jei jūs tikitės, kad panaikinus LAR, architektų atestavimas bei privalomas kvalifikacijos kėlimas taip pat išnyks, tikrai klystate. AM atestavimu tikrai neužsiims, atestavimą neabejotinai perims esama ar tai būsima valstybinė įmonė (žiūr. Statybos Įstatymo korektūras) ir atestuos kartu su statybų inžinieriais su kokiu tai kosmetiniu architektų dalyvavimu arba net be jo. Jei tikitės, kad tai bus nemokamai, tai parodykite man VĮ, kuri dirba nemokamai. Napoleonui yra priskiriamas toks atradimas – kas nemaitina savos kariuomenės, išlaiko svetimą. Manyčiau ta pati taisyklė galioja ir savivaldos mokesčiams. Gal tik maloniau bus mokėti ne savo savivaldai, o kokiai tai VĮ. Be to, panaikinus LAR, pagal tą patį algoritmą „žingsnis į priekį, du atgal“ greitai grįšime ir prie projektavimo įmonių atestavimo. Be abejo irgi ne už dyką. Galiu lažintis nors dabar.
Trečia, panaikinus LAR bus panaikinta ir PET, nes vėlgi, remiantis tais pačiais teisingumo principais, „nedidelė savanoriška lobistinė organizacija“ vertinti ne narių profesinės etikos realiai negalės, o kito įrankio (dar be Atestavimo komisijos) vertinti architektų tarpusavio papročius bei jų santykius su visuomene nebus. Vėl gi, neturėkite iliuzijų, visuomenėje stiprėjant skaidrumo poreikiui ir esant išankstiniai nepasitikėjimui architektais, greitu laiku bus įkurta kokia tai valdiška institucija, kaip antai – Žurnalistų Etikos Inspektoriaus tarnyba.
Ketvirta, panaikinus visuotinę narystę, „nedidelė savanoriška lobistinė organizacija“ turės dar nedidėlesnį svorį visuomenėje. Jau šiandien žodis architektūra, o dar labiau architektas/ė, jau nekalbant apie jų sampratą, yra retoki mūsų visuomenėje. Iš dalies tai dėl sovietinio įšalo (jau seniai esame Statybos industrijos šešėlyje – Statybos ministerija, Statybos įstatymas ir pan.), kurį noriai perima laisvas kapitalizmas (kiek iš medijose minėtų projektuojamų, statomų ar pastatytų objektų yra minimi architektai/ės?), iš dalies tai nemažos mūsų visuomenės grupės, tame tarpe ir kultūrinės, neprielankumas „stiklainių“ ir/ar kitokių piliečių gerbūvį gadinančių objektų kūrėjams.
Na ir paskutinis (the last not the least – nemoku gražiai išversti) argumentas tai profesinė savigarba bei orumas. Kuri savo ruožtu neatsiejama nuo profesinės savivaldos. Kurią padarius daline, ji žinoma netampa niekinė, bet nedaug daugiau, perfrazuojant Audrį Karalių. Netgi vertinant, kad ta profesinė savigarba gali būti traktuojama labai įvairiai, vis tiek manau tai argumentas.
Pataisykite mane prašau, kur aš esu neteisus. Visada esu pasiruošęs diskutuoti ir pripažinti paklydimus. Sutinku, kad mūsų jaunoje savivaldoje yra problemų, betgi greitai rinkimai ir netenkinančią situaciją galima pakeisti. Kita vertus yra akivaizdu, kad dabartinė savivalda yra kliuvinys daliai verslo bei politikos atstovų. Jei ši savivalda būtų neaktuali ir daugumai profesionalų, tai reikštų, kad jai esame nesubrendę ir jos tikrai nereikia. Čia labiausiai tinka a.a. Gyčio Ramunio posakis – kiekvienas savo laimės budelis.
Tauras Paulauskas
P.S.
Ta proga dar noriu kreiptis į kolegas, tuos kurie skaitys žinoma. Pabandom pakeisti vektorių tos paternalistinės visuomenės, kurioje tikimasi, kad valdžia privalo įdėti į burną kažko skanaus, kad net kramtyti nereiktų, ir be abejo už dyką, o už tai ant valdžios galima ir reikia burbėti. Pabandom patys prisiimti atsakomybę, Bolivaras paneš visus, kurie norės.
Tai yra asmeninė Rūmų nario nuomonė. Aktualia profesine architektūros lauko tema gali pasisakyti bet kuris Rūmų narys, atsiuntęs laišką el.paštu [email protected]. Prašome nenaudoti necenzūrinių, asmens garbę ar orumą galinčių įžeisti žodžių, taip pat laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso.
