Svarbu: prof. dr. E.Šileikio išaiškinimas dėl LAR visuotinės narystės

prof. dr. Egidijus Šileikis

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto

Viešosios teisės katedra

Lietuvos architektų rūmams

(2020-02-18 prašymas Nr. S20/02/96)                                  2020 m. vasario 25 d.

Mokslinė nuomonė (ekspertinė išvada)

Atestuotų architektų visuotinės narystės juos visus dėl jų pačių bendrų profesinių etikos ar kvalifikacijos interesų pagal įstatymą vienijančioje asociacijoje konstitucinių aspektų įžvalgos

1. Pagal Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos 48 straipsnį 1 dalį ir atsakingo valdymo principą bei Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, galima manyti, kad konceptualaus vertinimo atramos ir atskaitos „tašką“ ar „išeities poziciją“ turėtų sudaryti ne tiek architektams ar juos vienijančiai asociacijai „perduotų/neperduotų valstybės funkcijų“ klausimas ar „valstybės kontroliuojamos profesijos“ aspektas, kiek platesnis vertinimas:

pirma, specifinių paslaugų teikimu išsiskirianti architektų profesinė veikla, kaip ir advokatų, notarų ar antstolių profesinė veikla, neabejotinai yra konstituciškai svarbi veikla pirmiausia Konstitucijos preambulėje pažymėtai darniai visuomenei. Tokia visuomenė neįsivaizduojama be darnaus aplinkos vystymosi (taigi ir darnaus teritorijų planavimo). Jo profesionaliam vertinimui ir veiksmingam užtikrinimui būtinas atitinkamas architekto paslaugas pagal sutartį už atlygį ar kitu pagrindu teikiančio asmens specialusis išsilavinimas, kvalifikacijos kėlimas, individuali ir bendra profesinė reputacija, visuomenės pasitikėjimas, taigi, be kita ko, aukštas  profesinės etikos lygis ir veiksmingas ginčų dėl etikos nesilaikymo nagrinėjimas;

antra, architektų veiklos ir ją vykdant kylančių etikos ar kvalifikacijos kėlimo klausimų profesinio vientisumo ir bendrumo reikšmė turi būti objektyvizuojama viešųjų interesų kontekste.

Viešasis darnaus vystosi interesas reikalauja, kad viešųjų paslaugų teikimas, kuris užtikrinamas atestuotų ar kitaip įgaliotų architektų profesine veikla, esminių aspektų lygmenyje būtų bendrai organizuojamas, koordinuojamas, stebimas. Tam būtinas įstatyme nustatytas tokio organizavimo, koordinavimo, stebėjimo tinkamas reglamentavimas (proporcingų finansinių bei organizacinių prielaidų kontekste);

trečia, ne pagal prigimtį ir paskirti matomų tam tikrų „valstybės funkcijų perdavimo“ (neperdavimo) privatiems architektams aspektas, bet valstybės priedermės ir paskirties užtikrini darnaus vystymosi viešąjį interesą aspektas lemia konstituciškai tinkamo architektų veiklos ir jos koordinavimo, stebėjimo reglamentavimo būtinybę ir kartu galimybę nustatyti visų asmenų, kurie savo noru renkasi architekto profesiją, visuotinę narystę visus architektus jų pačių interesų koordinavimo, stebėjimo ar atstovavimo labui vienijančioje asociacijoje. Tokia narystė specialaus įstatymo pagrindu yra ne „privaloma“ (priverstinė), bet būtent visuotinė ir konkrečiam asmeniui kylanti iš jo laisvanoriško apsisprendimo rinktis tokią profesiją, kuri pagal įstatymą grindžiama visuotine naryste  specialioje profesinėje asociacijoje (kaip ir, pvz., privačiais asmeninis esančių advokatų analogiška visuotinė narystė atitinkamoje unikalioje profesinėje asociacijoje);

ketvirta, asmeniui kartą pagal įstatymą pasirinkus profesiją, kurios vykdymas nėra (nebuvo) grindžiamas visuotine  naryste atitinkamoje asociacijoje, nekyla absoliutus Konstitucijos ginamas teisėtas lūkestis, kad įstatymų leidėjas ateityje nekeis ar nereformuos tokios profesijos ir jai svarbios profesinės savivaldos pagrindų (įskaitant tuos, kuria susiję su visuotine ar nevisuotine architektų naryste atitinkamoje juos visus ar tik jų dalį vienijančioje specialioje asociacijoje);

penkta, įstatymų leidėjo nuožiūros (diskrecijos) laisvė apima galimybę įvairiai vertinti ir reguliuoti politinį klausimą, ar ir kiek reikia/nereikia: a) specialaus Architektūros  įstatymo ar Architektų rūmų įstatymo ar kitaip pavadinto specialaus įstatymo; b) architektų profesinės savivaldos specifikos,  ją atspindinčio Architektų rūmų ir jų narių statuso reglamentavimo. Tačiau Konstitucija riboja įstatymų leidėjo nuožiūrą (diskreciją), ypač tuo atveju, jei kartą  pasirinkus ir nustačius vieną profesinės savivaldos modelį vėliau toks modelis be objektyvios dingsties (priežasties, dalykiškai pateisinamų rimtų veiksnių) ir juo labiau be pereinamojo reformos laikotarpio ar „reformuojamam“ subjektui (Architektų rūmams) negatyviai atsirasiančių finansinių praradimų kompensavimo numatymo  taip radikaliai keičiamas, kad tuo sudaromos teisinės prielaidos prastesniam viešojo intereso užtikrinimui – finansiškai organizaciškai pabloginama įstatymu įgaliotos ir įpareigotos asociacijos galimybė vykdyti jai priskirtus uždavinius, tuo užtikrinant viešąjį darnaus vystymosi interesą.

Taigi įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad bendrus ir individualius architektų profesinės veiklos klausimus ir ypač  pagal asmenų skundus kylančius profesinės etikos ir kvalifikacijos kėlimo klausimus koordinuotai nagrinėja Aplinkos ministerija ar kita valstybės institucija arba tai daro visus atestuotus architektus vienijanti asociacija, kuri steigiama ir veikia specialaus jai skirto įstatymo pagrindu;

Vadinasi, įstatymu nustatyta visų atestuotų architektų narystė juos vienijančioje asociacijoje nėra konstituciškai būtina ar neišvengiama, tačiau yra konstituciškai galima ir pateisinama, ypač tuo aspektu, kad:

1. a) finansuojama visų architektų vienodomis (proporcingomis) įmokomis, kurių metinis dydis nustatomas visuotiniame susirinkime (konferencijoje) demokratišku būdu, ir kitokiomis tos savivaldos institucijų gaunamomis pajamomis;
2. b) mažina valstybei tenkančią viešųjų paslaugų užtikrinimo administravimo naštą, kuri, nesant minėtos visuotinės architektų narystės juos vienijančioje asociacijoje, turėtų didesne dalimi atitekti Aplinkos ministerijai ar kitai Vyriausybės įstaigai.

Pabrėžtina, kad asociacija gali nagrinėti tik jos narių veiklos problemas, taigi ir profesinės etikos pažeidimo ar kvalifikacijos kėlimo klausimus.

Jei dalis atestuotų architektų ateityje nepriklausytų vienai visus atestuotus architektus anksčiau iki reformos apjungusiai asociacijai, tai klientų (asmenų) skundus dėl tų architektų veiklos atitikties profesinei etikai turėtų nagrinėti Aplinkos ministerija ar kita valstybės institucija, kuri prireikus turėtų taikyti atitinkamas sankcijas. Būtų dvi paralelinės procedūros, du reikalavimų užtikrinimo neracionaliai besidubliuojantys standartai: a) profesinės savivaldos lygmenyje; b) valstybinio valdymo lygmenyje.

3. Prielaidos grėsmei įžvelgtinos tuo aspektu, kad dėl reformos galimai sumažėjus asociacijos narių gausumui ir kartu asociacijos pajamoms, kurios anksčiau būdavo gaunamos iš narių įmokų, bus sudarytos prielaidos PABLOGINTI AR MAŽIAU VEIKSMINGAI užtikrinti tai, ką įstatymų leidėjas yra atsakingai ir imperatyviai nustatęs Architektų rūmų įstatyme:
4. a) „Rūmų steigimo tikslas – […] rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną, atstovauti architektams santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, tenkinti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, spręsti kitus susijusius klausimus“ ;
5. b) „Rūmai – […] viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą“;

1. c) „Rūmai atlieka šias funkcijas:

1) Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja architektus, vykdo užsienio valstybėje jų turimos teisės pripažinimą, atlieka kitas šiuose įstatymuose numatytas funkcijas, dalyvauja sprendžiant užsienio architektų diplomų pripažinimo ir kitus klausimus, susijusius su leidimu verstis architekto profesine veikla Lietuvoje;

2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka tvarko atestuotų architektų ir architektų, kurių teisė pripažinta, sąrašą;

3) profesinės etikos kodekse nustato architektų profesinės etikos taisykles ir prižiūri, kaip jų laikomasi;

4) vykdo architektūrinės veiklos stebėseną;

5) organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą;

6) atlieka eksperto funkcijas architektūros, miestų planavimo ir teritorijų planavimo klausimais;

7) rengia teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinę, urbanistinę ir teritorijų planavimo veiklą, projektus;

8) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“

IŠVADA

1. Įstatymu nustatyta visų atestuotų architektų narystė juos vienijančioje asociacijoje nėra konstituciškai būtina ar neišvengiama, tačiau yra konstituciškai galima ir pateisinama.
2. Seime 2020 m. sausio 28 d. registruotas Seimo narių teikiamas Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4449, kuriuo siūloma panaikinti visuotinę atestuotų architektų narystę juos visus jų pačių interesų labui vienijančioje asociacijoje, yra probleminis ir ydingas Konstitucijos požiūriu tiek, kiek, sudarant teisines prielaidas sumažėti asociacijos narių gausumui ir kartu sumažėti asociacijos pajamoms, kurios gaunamos iš demokratiškai nustatytos nario įmokos sumokėjimo, kartu sudaromos teisinės prielaidos finansiškai pabloginti asociacijos galimybes veiksmingai vykdyti jai įstatyme priskirtus darnaus vystymosi, kaip viešojo intereso, užtikrinimo uždavinius, tačiau nenumatomos tokį asociacijos pajamų sumažėjimą kompensuojančios kitos valstybės skiriamos viešosios lėšos.

prof. dr. Egidijus Šileikis

Statinio architektai: R. Mikulionis, D. Treinytė, 2018, ©N. Tukaj