Skundas tenkintas: Rūmų kompetencija susiaurinta nepagrįstai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutartį. Ja VAAT nutraukė bylą dėl Vilniaus m. savivaldybės bendrojo plano nuostatos teisėtumo ir susiaurino Rūmų kompetencijos ribas. LVAT šią nutartį panaikino ir administracinę bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.
LVAT nutartyje teigiama, jog VAAT nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turi teisę ginti tik su architektūra susijusius santykius, kadangi vien iš Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų pareiškėjo funkcijų akivaizdu, jog jo kompetencija apima ne tik architektūros sritį, bet ir urbanistinę bei teritorijų planavimo veiklą. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl yra naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš esmės. Nutartis neskundžiama.
Rūmai, įgyvendindami įstatyminę pareigą atstovauti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, VAAT prašė ištirti, ar 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktas atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir juose įtvirtintus teisinės valstybės principus.
5 punktas numato, jog teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai. Taigi, pagal šią nuostatą savivaldybės taryba gali savarankiškai, nevykdant planavimo procedūrų, priimti sprendimus, leidžiančius nesilaikyti Bendrojo plano reikalavimų. Abejodama šios nuostatos teisėtumu ir siekdama užkirsti kelią tokios praktikos plitimui, Rūmų taryba nutarė kreiptis į teismą.
Panaikintame VAAT sprendime buvo teigiama, kad Rūmai pareiškime nepateikė argumentų, kaip minėtas punktas pažeidžia architektūros ar su ja susijusius interesus. Pasak teismo, šis punktas pats savaime nereguliuoja teisinių santykių architektūros srityje, t. y. šiame punkte nėra reglamentuojami klausimai, susiję su funkciniu, erdviniu ir vizualiai suvokiamu meniniu statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimu.
Rūmai atskiruoju skundu kreipėsi į LVAT teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Rūmų kompetenciją ir taip užkirto kelią efektyviam viešojo intereso gynimui.
