Rezoliucijoje – prašymas spręsti vyriausiųjų architektų statuso problemą
2018 m. gegužės 10-11 d. Kaune penktajį kartą į kasmetinę konferenciją susirinkę 39-ių savivaldybių vyriausieji architektai parengė rezoliuciją, kuri Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmų) bus perduota suinteresuotoms institucijoms. Kolegialiai aptarti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo įgyvendinimo, ekspertinio vertinimo iššūkiai, o taip pat problemos, kylančios vystant teritorijas bei galimi jų sprendimo būdai tapo konkrečių pasiūlymų teisėkūrai pagrindu.
Rezoliuciją sudaro trys pagrindinės temos: vyriausiojo architekto statusas, ekspertinis vertinimas ir interesų derinimas, vystant teritorijas.
Konferencijos dalyviai vieningai nutarė, jog nors savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija buvo įtvirtinti Architektūros įstatymu, tačiau tai neišsprendžia vyriausiojo architekto statuso problemų. Rezoliucijoje siūloma teisės aktuose numatyti, jog visi savivaldybių vyriausieji architektai, nepriklausomai nuo to, kada jie pradėjo eiti šias pareigas, privalo turėti jų kvalifikaciją patvirtinantį atestatą ir būti Lietuvos architektų rūmų nariais. Taip pat prašoma spręsti vyriausiųjų architektų pavaldumo ir pavadavimo bei delegavimo problemas.
Antruoju punktu siūloma ieškoti būdų teisės aktuose aiškiau apibrėžti, jog savivaldybės vyriausiasis architektas yra profesionalas, kuris, priimdamas sprendimus viešojo administravimo srityje, turi teisę remtis savo specialiosiomis žiniomis, o ne tik formaliais reikalavimais. Be to, siūloma išplėsti visuomenei svarbių objektų sąrašą pagal objekto vietą, paskirtį ir finansavimo šaltinį ir siekti, kad visi objektai turėtų projektinių pasiūlymų viešinimo ir derinimo stadiją, kurioje dalyvautų kompetentingi savivaldybių specialistai.
Trečiajame rezoliucijos punkte nurodoma, jog vystant teritorijas būtina suderinti daugybę skirtingų interesų: visuomenės, architekto, nekilnojamojo turto vystytojo ir kitus. Tam, kad interesų derinimas būtų efektyvus, dalyviai siūlo numatyti ankstyvą informavimą ir dialogą bei siekti sukurti erdvę, kurioje kiekvienas dalyvis turėtų lygias teises būti išgirstas. Vyriausieji architektai pabrėžė, jog rengiant kūrybines dirbtuves savivaldybėse, teisės aktuose vertėtų labiau akcentuoti analitinę bei teritorijų planavimo dalį.
Jau tradicine tapusią Vyriausiųjų architektų konferenciją organizavo Rūmai kartu su LR Aplinkos ministerija, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėms. Joje pirmą dieną pranešimus skaitė Rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė, Rūmų tarybos narys Linas Tuleikis, LR Aplinkos ministerijos atstovė A. Treinienė, Klaipėdos Regioninės architektūros tarybos pirmininkas E. Andrijauskas. Taip pat vyko kūrybinės dirbtuvės „Regioninės architektūros tarybos“, kurias moderavo šių tarybų pirmininkai.
Antrąją konferencijos dieną vyko skirtingas interesų grupes subūrusi diskusija „Architektūra kaip mediacija: kaip pasiekti sutarimą vystant teritorijas“. Ją moderavo Aplinkos viceministrė R. Brandišauskienė, pranešimus skaitė architektas D. Baltrušaitis, Klaipėdos m. savivaldybės vyriausiasis architektas A. Mureika, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius M. Statulevičius, architektas R. Palekas. Ankstesnių vyriausiųjų architektų konferencijų rezoliucijas ir jų įgyvendinimą pristatė Šilutės raj. vyriausiasis architektas E. Benetis.
Konferencijos dalyviai vieningai sutarė tęsti Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencijos tradiciją ir 2019 m. ją organizuoti Panevėžyje.
Prie šios, vienos iš 2018 m. strateginių Lietuvos architektų rūmų veiklų, finansavimo prisideda Lietuvos kultūros taryba.
