Naujienos

Kultūros fabrike Kultuurikatel vyko TAB simpoziumas

Praūžė pirmoji Talino architektūros bienalė (TAB). Rugsėjo 8-11 dienomis (realiai - tris dienas) trukusioje bienalėje renginių būta nemažai, pradedant ką tik „iškeptų“ knygų, žurnalų pristatymu, parodų atidarymais, baigiant pažintinėmis ekskursijomis. Pagrindinis estų architektūros bienalės pasididžiavimas – penktadienį vykęs simpoziumas, pašvęstas vienai naujausių projektavimo tendencijai aptarti – landšaftiniui urbanizmui (landscape urbanism).*

  Tai koks tas pirmas TAB blynas – prisvilęs ar nelabai? Reikia pripažinti, estų architektai – šaunuoliai. Jie kuo puikiausiai pasinaudojo šių metų Estijos sostinės statusu:  Talinas – Europos kultūros sostinė. Surengta ne šiaip bienalė, o po jos vėliava nuveikta nemažai darbų, leidžiančių reziumuoti šalies plėtros praeitį ir tiesti kelius į ateitį. Būtent estų valios identifikuoti architektūros ir urbanistikos sričių problemas, pagal jas užsibrėžti tikslus bei kryptingai jų siekti lietuviams ir derėtų siekti. Kaip ir gebėjimo sukurti žavų įvaizdį it magnetas traukiantį kaimyninių šalių architektus.

STREET 2020 parodos ekspozicija

Kita vertus, jų laikysena (kai kurie į TAB programą įtraukti renginiai vyko tik estų kalba)  bylojo, kad bent kol kas Talino architektūros bienalė labiau orientuota į tai, ką ir skelbia pats jo pavadinimas – Talino architektūrą, o ne svečius. Nemaža dalis renginių tiesiogiai siejosi su miestu: bienalėje buvo atidaryta prieš tai vykusio urbanistinių vizijų konkurso GATVĖ 2020 (STREET 2020), turėjusio išaiškinti kaip bus tvarkoma magistralė, skirianti Talino senamiestį nuo uosto teritorijos, darbų paroda. Aišku, nurungė pažangias, bet kartu – realias idėjas siūlęs projektas „Urbanistika: lygus su lygiais“ (Peer-to-Peer Urbanism), vaizdavęs dinamiškas miesto erdves, kuriose komfortiškai koegzistuoja tiek žmonės, tiek transportas, tiek gamta. Kiek vėliau bienalėje nuskambėjo ir konkursą laimėjusių architektų biuro Warren Techentin Architecture (WTARCH) atstovo, atvykusio tiesiai iš JAV, paskaita- idėjos pristatymas. 

Konkursą GATVĖ 2020 laimėjęs darbas (Foto: Tallinn Architecture Bienniale) 

Dar vienas kultūrinis TAB reginys – LIFT11 – yra po visą Taliną pabirusios urbanistinės instaliacijos, kurių didžiąją dalį kūrė architektai. Tai, kad dauguma jų pabrėžia meno kūrinio socialinį aspektą, o ne jo estetiką, rodo vietos architektų pilietiškumą ir norą kurti tikrai žmonėms skirtas vietas. Dalis šių objektų telkiasi buvusioje žvejybos uosto zonoje šalia Linnahall (dauguma pažįsta šį koncertų rūmą, išlietą iš betono 1980 m. olimpiadai) ar tiesiai ant jo, pavyzdžiui, Tomomi Hayashi instaliacija „Į jūrą“ (To the Sea) kviečia žengti mediniu tilteliu dar kelis žingsnius į priekį ir iš naujos perspektyvos dairytis po jūrą ar tą patį Linnahall. Kita trijulė Toomas Paaver, Teele Pehk ir Triin Talk buvusiame žvejų uostelyje žmonių pamėgtoje maudyklėje įrengė suolelius, kabinas (instaliacija KOLARAND) ir labai džiaugėsi, kad žmonės naudojo šiuos objektus pagal paskirtį, net papuošė grafiti užrašais. Šie žingsniai toli gražu nėra menininkų klyksmas tyruose. Miestas užsibrėžęs įsisavinti šias teritorijas, likusius pramonės statinius atiduodant kultūros organizacijoms, o greta Linnahall planuojama statyti naują Talino miesto savivaldybę, kurios architektūrinį konkursą laimėjo garsūs danų architektai - Bjarke Ingels Group.

Buvo ir smagių eksperimentinės architektūros bandymų. Bienalės metu Kadriorgo meno muziejuje atidaryta paroda 11FLIRTS (kuratorius Villem Tomiste) žiūrovus malonino architektūros miniatiūromis – novatoriškais „urbanistiniais audiniais“. Dalyvių vardai: Benjamin Kirk, Martin Melioranski, R&Sie(n), VisionDiviison ir kt., žadėjo smagių akimirkų. Neapsirikta – provokuojantys šmaikštūs darbai, kai kurie – net labai pažangūs, aukštyn kojomis apverčiantys ligšiolinę architektūros kūrimo sampratą. Tuo ši paroda susišaukia su TAB simpoziumu, taip pat braukiančiu liniją tarp praeities ir dabarties, ir ieškančių iš tiesų naujų urbanistinės plėtros sprendimų, o ne vien smulkių naujovių „inkrustacijų“.  Pagirti reikia organizatorius, kad ruošiantis simpoziumui, neapsiribojo šiuo metu pasaulio architektūros padangėje švytinčiomis žvaigždėmis (Londone dirbanti venesuelietė Eva Castro šiais metais pelnė ne vieną apdovanojimą, jos su kolegomis biuro kurtas Sodininkystės Expo 2011 centras Kinijoje atkreipė viso pasaulio cecho dėmesį) ar Estijos aukštosiose architektūros mokyklose dirbančius bei kviestinius profesorius, bet ir provokuojantį prancūzą, reziduojantį JAV, Francois Roche.

Dar vienas TAB pliusas – vieta. Simpoziumas ir pirmakursių paroda vyko buvusioje Talino elektrinėje – dabartiniame Kultūros fabrike Kultuurikatel, kur drauge su kitomis meno kūrėjų organizacijomis žada įskurti ir Estijos architektūros centras. Kol kas gamykla tik išvalyta nuo asbesto, nerekonstruota, bet estai jau drąsiai naudoja ją įvairiems renginiams taip pratindami publiką prie šios vietos. Visai šalia stovi kitas buvęs gamybinis pastatas, kuriame įsikūrė Estijos dailės muziejaus padalinys. Lygiai taip menkai eksponavimui paruoštose salėse vykstančios dailės parodos susilaukia ne ką mažesnio dėmesio nei naujai pastatytas Kumu muziejus.

Šioje salėje vyko TAB simpoziumas

Žinia, tokį renginį vargu ar būtų pavykę suorganizuoti vienam Estijos architektūros centrui net su milžinišku savanorių būriu, jei nebūtų prisidėję Estijos architektų sąjunga, Estijos menų akademija, Talino miesto savivaldybė, o finansiškai parėmę Estijos kultūros fondas, Estijos kultūros ministerija ir Talino miesto savivaldybė. Būta ir daugiau pagalbininkų: Estijos architektūros muziejus (jame vyko keli renginiai, eksponuojamos parodos), Kultūros fabrikas Kultuurikatel bei rėmėjų: Britų taryba, Danijos kultūros institutas, JAV ambasada, firmos „Weber“, „Fenestra“, „Fintelement“, „Laservisioon“, „Velux“ ir kt.

Galima numanyti, kad pirmas Talino architektūros bienalės blynas galėjo pasirodyti prisvilęs stulbinančių naujovių ieškančiam dalyviui, tačiau iš esmės jis – sėkmingas ir ilgalaikis, padedantis realiai plėtoti šalies architektūrą. Matant, su kokiais užmojais estai užsibrėžia siekius architektūros srityje ir su kokiu nuoseklumu jų siekia, tikėtina, kad TAB nebuvo vienkartinė akcija ir po kelių metų estai vėl visus pakvies susirinkti į Taliną. Tik gal ateity jis nesutaps su Sankt Peterburge organizuojamu Architektūros festivaliu, kaip kad nelemtai įvyko šiais metais.

Aida Štelbienė
Daugiau apie TAB.

*Apie pastarąjį bus kalbama atskirai (ieškokite rubrikoje „Architektūra karštai“).




 

Komentarai