Architektūra karštai

Šiuo metu Aplinkos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iš Aplinkos, Švietimo, Kultūros, Ūkio ministerijų, Lietuvos architektų rūmų bei Lietuvos architektų sąjungos atstovų toliau rengia Architektūros įstatymo projektą. Jo rengimo pagrindas – LR  Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 643 patvirtinta Architektūros įstatymo koncepcija, kuri parengta,  realizuojant Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 657, 1.2 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ XV skyriaus „Aplinkos politika“ skirsnio „Darni plėtra ir teritorijų vystymasis“ 1009 punktą.
          
Kodėl reikalingas Architektūros įstatymas? Šiuo metu galiojančiuose LR teisės aktuose nėra įtvirtintas architektūros kaip visuomenės (viešojo) intereso dalyko statusas, neįteisinta architektūros kaip tautos kultūros išraiškos padėtis, neįtvirtintas esminis architektūros vaidmuo, formuojant tvarią aplinką, kurioje gyvena ir dirba žmonės, į nacionalinę teisę neperkeltos Europos architektų tarybos (EAT/ACE) nuostatos dėl architektūrinių konkursų, kuriose architektūros paslaugas siūloma vertinti pagal kokybę, o ne pagal kainą, aiškiai neapibrėžti architektūros kokybės vertinimo kriterijai, dabar veikiančių architektūrinių tarybų prie Lietuvos architektų sąjungos statusas neįteisintas, jų veikla neapima visos Lietuvos teritorijos, jų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl neretai ginčijami bei ignoruojami. Lietuvos Respublikos teisės aktai fragmentiškai reglamentuoja architektų profesinę veiklą, architektūra juose nepakankamai įvertinta kaip kultūros dalis, o ne vien tik kaip statybos proceso elementas.

Dalis visuomenės atstovų vis aktyviau reiškia nepasitenkinimą architektūrine statinių, ypač istorinėje aplinkoje, kokybe; svarbiems visuomeniniu požiūriu statiniams ir kompleksams projektuoti rengiami konkursai, kuriuose architektūrinės kokybės kriterijus vis dar laikomas antraeiliu, arba architektūrinė kokybė apskritai nevertinama, savivaldybių architektai yra savivaldybių tarybų valios vykdytojai, nors ši valia kartais prieštarauja Lietuvos architektūros politikos gairėms. Pagrindinis architekto kūrybinės minties vaisius – architektūrinis eskizinis projektas (projektiniai pasiūlymai), kuriuo išreiškiama architektūrinė idėja, yra įstatymiškai neprivalomas, todėl dažnai statytojai iš karto užsako techninį projektą, kuriame svarbiausiu tikslu dažnai tampa statybos skaičiuojamoji kaina ar techniniai statinio rodikliai, o ne architektūrinių sprendinių kokybė;
Techniniame projekte neretai nesivadovaujama anksčiau parengtų architektūrinių pasiūlymų,jei jie buvo parengti, sprendiniais, kartais pažeidžiant pasiūlymų autorių teises.

Rengiant Architektūros įstatymą, vadovaujamasi esamais LR teisės aktais bei siūloma keisti galiojančius teisės aktus, kurie iš dalies neatitinka Europos sąjungos valstybių praktikos architektūros reguliavimo srityje: Statybos įstatymą, Viešųjų pirkimų įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą ir t.t.

Lietuvos Respublikoje šiuo metu galioja Dizaino, Teatro, Kino įstatymai, taip pat atskiras profesijas reglamentuojantys įstatymai: Audito įstatymas ir pan. Daugelio profesijų atstovai siekia įstatymiškai apibrėžti savo veiklą, remdamiesi Europos sąjungos valstybių praktikoje įtvirtintu profesinio savireguliavimo principu.

Architektūros įstatymas nustatys architektūros srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų santykius, susijusius su architektūros klausimais, nustatys architekto veiklos principus, architekto vertimosi profesine veikla sąlygas ir tvarką, jo profesines teises, pareigas ir atsakomybę bei architektūros kokybės užtikrinimo reikalavimus.


Įstatymo nuostatos, numatančios reguliuoti architekto vertimąsi profesine veikla, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai neprieštarauja, kadangi architekto profesija yra įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama profesija. Tai tokia veiklos rūšis, kuria užsiimant pagal teisės aktus reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją.
    
Architekto profesinio vardo apsaugos ar suteikimo įstatymai galioja Belgijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje bei daugelyje ES ir pasaulio šalių. Kai kuriose valstybėse galioja atskiri architektų autorinių teisių apsaugos įstatymai. Architektūros įstatymas galioja Prancūzijoje (Loi sur l‘architecture), Italijoje parengtas Pagrindinis įstatymas dėl architektūrinės kokybės (Legge-quadro sulla qualità architettonica) ir pan.

Numatoma, kad Architektūros įstatymą sudarys penki skyriai.

I skyriuje „Bendros nuostatos“ planuojama apibrėžti įstatymo tikslai – architektūros, kaip visuomenės intereso dalyko įtvirtinimas, architektūros srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų santykių, susijusius su architektūros klausimais, reguliavimas, architekto veiklos principų nustatymas, architekto vertimosi profesine veikla sąlygų ir tvarkos, jo profesines teisių, pareigų ir atsakomybės nustatymas bei architektūros kokybės užtikrinimo reikalavimų apibrėžimas, straipsnyje vartojamų sąvokų nustatymas.

II skyriuje „Architekto veikla ir jos vykdymo pagrindai“ turėtų būti nustatyti architekto veiklos principai, profesinės veiklos sritys, architekto profesinės teisės, pareigos ir atsakomybė architektūrinėje veikloje, architekto profesinės kvalifikacijos įgijimo, architekto teisės verstis architekto veikla įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygos. Formuojant šio skyriaus nuostatas, remiamasi Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo reikalavimu, Architektūrinių paslaugų tiekėjų etikos kodeksu. Profesinės etikos normų laikymasis, kuris anksčiau buvo veikiau moralės nei teisės objektas, įtvirtinamas šiame Įstatyme. Tai nėra Įstatymo rengėjų užgaida – daugumoje kitas profesijas reglamentuojančių įstatymų, pavyzdžiui, Audito įstatyme, taip pat yra įtvirtinami profesinės etikos principai (4 str.).

III skyriuje „Architektūrinės kokybės užtikrinimas“ turėtų būti apibrėžti:
1.Architektūros kokybės vertinimo kriterijai (remtasi Europos komisijos 2009-09-23 patvirtintu dokumentu „Europos komisijos architektūrinės politikos vadovas“ , 2001-02-12 Europos tarybos rezoliucija 2001/C73/04 Dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje, 2005-09-07 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo preambulės 27 punktu bei 2009-12-13 Europos Tarybos išvadomis 2008/C319/05 Dėl architektūros: kultūros įnašas į tvarų vystymąsi).
2.Architektūrinio eskizinio projekto rengimo privalomumas ir tvarka, sudėtis, tvirtinimo tvarka (remtasi Latvijos, Čekijos patirtimi, kur architektūrinio eskizinio projekto rengimas ir patvirtinimas prieš rengiant techninį projektą yra privalomas). Architektūrinio eskizinio projekto rengimo metu būtų sprendžiami statinio, statinių komplekso ar kito objekto architektūrinio sprendimo atitikimo visuomenės interesui klausimai, detalius techninius ir ekonominius sprendimus priimant techniniame projekte.
3.Architektūrinių konkursų organizavimo privalomumas architektūriniu, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingiems objektams projektuoti, šių objektų apibrėžimai, architektūros konkursų vykdymo principai. Šiame įstatyme siekiama įtvirtinti Europos architektų tarybos (EAT/ACE) 2004-11-20 priimto dokumento „Viešųjų pirkimų teisės aktai ir architektūros paslaugų teikimo rekomendacijos bei jų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę“ (European Public Procurement Legislation and Architectural Services. Recommendations and Guidelines for Transposition to National Law) nuostatas.
4. Architektūros, kaip viešojo intereso dalyko, apsauga ir gynimas – Įstatyme būtina apibrėžti, kas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl architektūros kaip viešojo intereso dalyko gynimo, kai nustatomi šiame įstatyme įtvirtintų nuostatų pažeidimai.

IV skyriuje „Valstybės ir savivaldybių ir kitų institucijų kompetencija architektūros srityje“ – siekiama apibrėžti pareigą visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal kompetenciją užtikrinti architektūros kokybę; subjektų, Lietuvos Respublikos bei savivaldybių mastu veikiančių architektūros srityje, valdymą; savivaldybių pareigas, teikiant informaciją architektūros ir urbanistinės plėtros klausimais.

Architektūros ir urbanistikos plėtros, architektūros kokybės ir kitiems su architektūros sritimi susijusiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams bei eksperto išvadoms teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įgyvendinančioms valstybės architektūros politiką bei plėtros programą, bei privatiems asmenims, taip pat architektūros kokybės kontrolei valstybės mastu užtikrinti  siūloma steigti Architektūros ir urbanistikos tarybą. Tarybos sudėtį sudarys valstybės institucijų, aukštųjų architektūros mokyklų ir architektų profesinių asociacijų atstovai. Ši Taryba turės teritorinius padalinius. Tarybą steigs ir jos veiklos nuostatus tvirtins Lietuvos Respublikos aplinkos ir kultūros ministrai. Tarybos ir jos teritorinių padalinių išvados bus privalomos visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei privatiems asmenims, kai jos pateiktos dėl architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų, nurodytų šiame Įstatyme, projektų. Taryba turės teisę savo iniciatyva ar suinteresuotų asmenų prašymu peržiūrėti teritorinių padalinių pateiktas išvadas ir jas pakeisti arba panaikinti ir parengti naujas išvadas, jeigu teritorinių padalinių išvados prieštarauja šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatoms.
Taip pat planuojama teisiškai įtvirtinti savivaldybių vyriausiųjų architektų pareigybės statusą bei kvalifikacinius reikalavimus, keliamus asmenims, einantiems tokias pareigas.
   
Architektūros įstatymas turėtų į vieningą visumą sujungti architektūros sritį reguliuojančių teisės aktų nuostatas, jas papildyti architektūros kokybės vertinimo kriterijais ir vertinimo būdais, įtvirtinti architektūros kaip visuomenės (viešojo) intereso objekto statusą, aiškiai apibrėžti architekto profesinės patirties ir kvalifikacijos įgijimo tvarką, įteisinti meninius architekto kūrybos rezultatus (architektūrinį eskizinį projektą). Priėmus šį įstatymą architektūrinės veiklos sąlygos Lietuvoje labiau priartėtų prie daugelyje išsivysčiusiose Europos Sąjungos valstybėse esančių architektūrinės veiklos sąlygų, būtų sudarytos prielaidos kurti kokybiškesnę būties aplinką visuomenei.
     

Parengė Vaidotas Kuliešius

 

Komentarai