Architektūra karštai

Europos Komisija (Komisija) yra vykdomoji Europos Sąjungos (ES) institucija, kuri užtikrina ES teisės įgyvendinimą bei rengia naujų ES teisės aktų pasiūlymus Europos Parlamentui (EP) ir Europos Sąjungos Tarybai (Taryba) visose ES kompetencijai priskirtose teisinio reguliavimo srityse, įskaitant laisvųjų profesijų (architektų, teisininkų, notarų, farmacininkų ir kt.) sektorių.

Šis sektorius yra svarbus Europos ekonomikai, nes jame ya teikiamos su viešuoju interesu susijusios paslaugos. Komisija, įgyvendindama ES politiką šiame sektoriuje ir architektūros srityje bei kontroliuodama ir prižiūrėdama, kaip laikomasi ES teisės aktų nuostatų, priima įvairius aktus (sprendimus, naujų teisės aktų pasiūlymus, komunikatus, rekomendacijas, nuomones ir pan.), kurie, nors ir būdami skirtingos teisinės galios, labai įtakoja architektų kaip laisvosios profesijos atstovų veiklos kokybę ir sąžiningą konkurenciją. Ypatingai svarbus yra Komisijos vaidmuo užtikrinant, kad dabartinė reguliavimo sistema būtų veiksmingiausia ir mažiausiai ribojanti konkurenciją, kad reguliavimas būtų efektyvesnis, labiau pritaikytas šiuolaikei aplinkai bei skatintų ekonominį augimą, geresnių paslaugų teikimą bei didesnę vertę vartotojams.

Laisvųjų profesijų (įskaitant architektų) sektorių reguliuoja daugybė taisyklių. Komisijos nuomone, dažniausiai tai per keletą metų išsivystęs reguliavimo valstybės lygmenyje, savireguliavimo, papročių ir praktikos mišinys. Kadangi Komisija priimdama sprendimus aktyviausiai veikia konkurencijos srityje, svarbiausias jos tikslas ir siekis yra panaikinti suvaržymus ir nereikalingą reguliavimą visose rinkose, tokiu būdu skatinant konkurenciją. Šiam tikslui pasiekti yra svarbu užtikrinti neapsunkinantį ekonominės veiklos reguliavimą.

Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui pateiktoje 2004 m. vasario 9 d. Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaitoje (KOM(2004) 83) Komisija siūlė remtis proporcingumo reikalavimu siekiant įvertinti, kiek antikonkurenciniai profesiniai reglamentai ir taisyklės iš tikrųjų tarnauja visuomenės interesams ir ar jie gali būti objektyviai pateisinami.

Komisija privalo užtikrinti Europos Bendrijos sutarties (EB sutartis) nuostatų, draudžiančių konkurencijos ribojimą, taikymą architektų profesinėje veikloje ir prireikus priimti atitinkamus sprendimus, kurie yra taikomi ir privalomi konkretiems adresatams. Komisijos sprendimas gali būti skirtas tiek valstybei narei, kuri privalo priimti atitinkamus teisės aktus (dažniausiai administracinio pobūdžio) jam įgyvendinti, tiek privačiam asmeniui (organizacijai, įstaigai, įmonei) – tokiu atveju valstybė privalo užtikrinti, kad šis asmuo įgyvendintų sprendimą, ar sudaryti sąlygas, kad jis galėtų pasinaudoti sprendimu suteikiamomis teisėmis.

Iki dabar Komisija yra priėmusi vienintelį sprendimą, kuris tiesiogiai susijęs su minėtų EB sutarties nuostatų įgyvendinimu architektūros srityje – 2004 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimą dėl EB sutarties 81 straipsnio taikymo. Šis sprendimas buvo priimtas Komisijai vykdant bendrą paslaugų teikimo politiką, konkrečiai - laisvųjų profesijų paslaugų teikimo politiką, ir nustačius, jog Belgijos architektų asociacijos patvirtintais rekomenduojamais architektų minimaliais autorinių atlyginimų tarifais buvo siekiama apriboti konkurenciją. Minėti tarifai buvo pavadinti „orientaciniais“ ir nustatė mažiausią sumą, kuri architektui kaip nepriklausomam darbuotojui galėtų būti sumokama už suteiktas paslaugas. Komisija nustatė, jog tarifais buvo siekta apriboti konkurenciją, bei konstatavo, kad siekiant užtikrinti gerą architekto darbo organizavimą nėra būtina nustatyti minimalius autorinių atlyginimų tarifus. Komisija sprendime pabrėžė, kad kitose valstybėse narėse laisvųjų profesijų veiklą taip pat reglamentuoja daugybė valstybės ir profesinių organizacijų nustatytų taisyklių bei numatytos rekomendacinės kainos, taikomos architektų paslaugoms, tačiau pastatorios jau yra panaikintos Suomijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje jų nacionalinių konkurencijos tarnybų iniciatyva. Manytina, kad šis sprendimas yra kertinis, todėl visos ES šalys, įskaitant Lietuvą, turėtų juo vadovautis priimdamos naujus arba keisdamos jau esamus teisės aktus šioje srityje. Norėtųsi akcentuoti, kad šiuo atveju Komisija vykdo svarbią užduotį - prižiūri, kad subjektai laikytųsi ES sąžiningos konkurencijos taisyklių paslaugų teikimo srityje, bei taikydami šias taisykles, vadovautųsi vienodais standartais, ir tokiu būdu būtų užtikrinta tinkama teikiamų paslaugų kokybė.

Toliau nagrinėjant Komisijos vaidmenį formuojant ES architektūros politiką, būtina paminėti 2001 m. vasario 12 d. Tarybos rezoliuciją 2001/C73/04 „Dėl architektūros kokybės miesto ir kaimo aplinkoje“, kurioje Komisija raginama užtikrinti, kad į architektūros kokybę būtų atsižvelgiama visose jos veiklos kryptyse, priemonėse ir programose. Be to, Komisijai siūloma imtis priemonių tam, kad visuomenė būtų labiau informuota apie Europos istorinę ir šiuolaikinę architektūrą. Taip pat Komisijos raginama skatinti bendradarbiavimą tarp institucijų, atsakingų už šią sritį, profesionalų rengimą ir studentų mokymą bei jų laisvą judėjimą. Pažymėtina, kad Komisija sėkmingai vykdo visus šiuos uždavinius ir tai patvirtina jos parengti dokumentai.

Minėtoje 2004 m. vasario 9 d. Konkurencijos laisvųjų profesijų srityje ataskaitoje (KOM(2004) 83) Komisija užtikrina, kad lieka visapusiškai įsipareigojusi skatinti didelio masto reformas laisvųjų profesijų reguliavimo srityje, kartu ragina valstybes nares imtis iniciatyvos ir vykdyti jas nacionaliniu lygiu. Taip pat Komisija jos teikiamų ES teisės aktų architektūros srityje pakeitimų (pvz., Profesinių kvalifikacijų direktyvos (2005/36/EC)) pasiūlymais siekia paskatinti laisvųjų profesijų atstovų, įskaitant architektų, laisvą judėjimą visoje ES bei valstybių narių profesionalų bendradarbiavimą.

Galiausiai akcentuotina, kad Komisija vaidina pakankamai svarbų vaidmenį ir architektūros kokybės srityje. Ji konstatavo, kad architektūros politikos pagrindas yra architektūros kokybės koncepcija, o konkrečiai - kiekvieno atskiro pastato architektūros kokybė. Komisija 2009 m. rugsėjo 23 d. patvirtino Komisijos architektūros politikos vadovą (Komisijos komunikatas C(2009) 7032), kuriame nustatytos kokybiškos architektūros kūrimo gairės ir architektūros vertinimo kriterijai, kuriais turėtų vadovautis visi nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai įgyvendindami Komisijos statybos politiką. Šis vadovas bus taikomas plečiant ir rekonstruojant pačios Komisijos būstines Briuselyje ir Liuksemburge. Taip pat šis dokumentas bus naudojamas kaip pavyzdys organizuojant visus architektūrinius ir kitus konkursus, vienaip ar kitaip susijusius su Komisija.

Apibendrinant Komisijos kompetenciją architektūros ir ypač architektūros kokybės srityje, akivaizdu, kad ji daro didelę įtaką tiek ES teisės aktų kūrimui ir tobulinimui šioje srityje, tiek architektūros politikos įgyvendinimui Lietuvoje ir kitose ES šalyse, o jos dešinioji ranka, patarėja šioje veikloje yra Europos architektų taryba (EAT), atstovaujanti architektūros profesionalus europiniu lygiu.

Parengė advokatė Galina Barin
 

Komentarai