Naujienos

Europos architektų taryba (EAT) sureagavo į Europos Komisijos paskelbtą Profesinių kvalifikacijų direktyvos (2005/36/EC), reglamentuojančios laisvąsias profesijas, pakeitimų siūlymus – vadinamąjį „Žaliąjį dokumentą“ (Green Paper).

Kaip teigiama, Komisija savo siūlymais siekia paskatinti laisvųjų profesijų atstovų judėjimą po visą Europos Sąjungą. Su architektų profesija tiesiogiai susijusios kelios naujienos. Viena jų – ketinimai įvesti ES architektų profesinę kortelę. Anot Komisijos, tai paskatintų skirtingų šalių profesionalų bendradarbiavimą, jų laisvą judėjimą tarp ES valstybių, bet kartu apsaugotų vartotojus, mat kortelėje būtų surašoma informacija apie jo profesinę kvalifikaciją.

 EAT abejoja, ar tikslinga įvesti tokią kortelę. „Ar nauda padengs gresiančias išlaidas?“, - klausia jie. Juk nemažai kainuotų jos pagaminimas, priežiūra ir pan. Kas pasidalintų išlaidų naštą: profesionalai, jų kvalifikaciją tikrinančios institucijos..? Bet kuriuo atveju, EAT mato alternatyvą kortelei – analogišką informaciją, sutelktą internete, vadinamą e-sertifikatą. Tuomet bet kas: pats profesionalas ar vartotojas, ar kitas suinteresuotas asmuo, galėtų bet kuriuo metu prisijungti prie sistemos ir pdf formatu atsisiųsti e-sertifikatą su rūpima informacija. Pranašumas: ženkliai mažesnė tokios informacijos palaikymo savikaina, svarbiausia – ji būtų tikslesnė, nes kortelėje informacija dėl didelių kaštų negalėtų būti atnaujinta dažniau nei kas metus. Pasak EAT, tokiu būdu joje kaupiama informacija jau įvedant ją būtų „istorija“. 

 Be to, reikėtų rinktis tarp informacijos tikslumo, detalumo ir galimybės laisvai ją patikrinti: jei kortelės duomenys apsiribotų spausdinta informacija, tai jos būtų mažai – tik tiek, kiek telpa ant plastikinio banko kortelės dydžio paviršiaus. Jei rinktis sudėtingesnes, brūkšniniu kodu ar pan. išsaugomos informacijos talpas, kiltų problema su tokios informacijos nuskaitymu. Priešingai, internetinėje erdvėje pateikiamas e-sertifikatas šiais laikais daug kam pasiekiamas, ir nesudarytų keblumų dėl informacijos kiekio ar operatyvaus jos papildymo. Dar vienas pliusas – tai palengvintų ir informacijos mainus tarp įvairių šalių prižiūrinčių institucijų (tokiu būdu užtikrinama migruojančių kontrolė).

Beje, išvadose užsimenama, kad svarbu atvykėliams žinoti vietos kalbą, nes, net jei užsakovui nerūpi, kokia kalba bendrauti su architektu, jos prisireikia statybos aikštelėje. Vadinasi, įmanoma, kad neužilgo iš atvykėlių bus reikalaujama ir mokėti šalies valstybinę kalbą. Taip pat, tikrinant architekto kvalifikaciją, tai daryti reikėtų per 3 mėnesius (suteikiant automatinį pripažinimą atvykėliams) ir 4 mėnesius (tikrinant vietinių architektų kvalifikaciją).

 Bet tai – labiau techniniai nei tiesiogiai su profesionalų kvalifikacija susiję klausimai. Pastarieji labiausiai rūpėjo EAT, peržiūrint Komisijos siūlymus. Todėl EAT pasipriešino Komisijos ketinimams išbraukti 11 str. („Kvalifikacijos lygiai“): „Tai gal ir padidintų profesionalų migraciją tarp ES šalių, tačiau sunku būtų išsaugoti kvalifikacijos standartą, rezultate nukentėtų vartotojai, be to, kiltų dar didesnė biurokratinė painiava.“ Padėti kol kas gali tik minėtasis Direktyvos 11 straipsnis ir jame išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai. „Pagal juos reikėtų tikrinti ir naujai kuriamų architektūros studijų programas“, - teigia EAT.
EAT siūlo ir ateityje palikti iki šiol buvusią penkių lygių sistemą – jų nuomone, Europos kvalifikacijos struktūros (European Qualification Framework) taikoma aštuonių lygių sistema per sudėtinga ir neefektyvi.

  Komisija planuoja koreguoti ir 46 str. („Architektų rengimas“): iki šiol egzistavusią sistemą 4+2, t. y. 4 akademinio parengimo metai ir dveji – praktikos, EAT linkę keisti į 5+1 (5 – akademinio parengimo ir vieneri praktikos), tačiau siekiamybė būtų 5+2. Anot EAT, tik 5 metai intensyvių studijų ir dveji metai praktikos galėtų užtikrinti reikiamą architekto parengimo lygį. Teikiamų architekto paslaugų kokybė labai svarbi, nes tiesiogiai susijusi su visuomenės interesu, veikia kiekvieno žmogaus gyvenimą. 

 EAT perspėja apie pavojų, pamažu augantį daugumoje šalių, kurių akademinėse mokyklose veikia Bolonijos akademinio lygio vertinimo sistema (skaičiuojami kreditai). Mat, čia dominuoja kiekybinis vertinimas, o EAT manymu, su viešuoju interesu susijusių profesijų parengime būtina rūpintis ir studijų kokybe. Taip pat EAT skelbia pavojų, kad nuo valdžios kontrolės išsilaisvinusios aukštosios mokyklos, papuolė į rinkos spąstus, vis labiau pasiduodančios iš išorės primetamiems poreikiams, kurie kelia grėsmę profesijų rengimo kokybei. 

 Tai ir pabrėžiama EAT išvadų pabaigoje: rūpinantis tarpvalstybinių ES architektų mobilumu, svarbu nepamiršti ir rūpintis jų kvalifikacijos kokybe bei žiūrėti, kad laisvas darbo vietas neužimtų žemesnės, nei yra reglamentuojama Direktyvoje, kvalifikacijos specialistai. Taip pat EAT parašė Komisijos siūlomus pakeitimus paremti konkrečiais duomenimis, atliktais tyrimais, o ne bendromis, niekuo nepagrįstomis frazėmis: „jau seniai pripažinta...“ ar neanalizuotais nekilnojamojo turto vystytojų teiginiais bei pačios Komisijos reklaminiais šūkiais.

EAT infor.