Europos Komisija (Komisija) yra vykdomoji Europos Sąjungos (ES) institucija, kuri užtikrina ES teisės įgyvendinimą bei rengia naujų ES teisės aktų pasiūlymus Europos Parlamentui (EP) ir Europos Sąjungos Tarybai (Taryba) visose ES kompetencijai priskirtose teisinio reguliavimo srityse, įskaitant laisvųjų profesijų (architektų, teisininkų, notarų, farmacininkų ir kt.) sektorių.

(Henri Benardas, 1900)

Prancūzas Henri Benardas atliko paprastą eksperimentą: kaitino skystį, kuriame po kiek laiko susiformavo gan aiškiai organizuotos struktūros gardelės. Pastarasis iš esmės parodo, kad net netvarkinga sistema veikiama tam tikrų veiksnių ir pati atliekanti tam tikrą kolektyvinį veiksmą gali virsti (saviorganizuotis) į tam tikros kokybės aiškią struktūrą (Kanišauskas 2008). Tiesa, ši aiškumo (pusiausvyros) stadija neretai trunka tik kai kurį laiką, o vėliau, pasikeitus atskiriems faktoriams, vėl tampa chaotiška. Tokie procesai ir sistemos yra sinergetikos mokslo tyrimų sritis. Pastarojo teorijos ir metodikos dar tik skinasi kelią į urbanistikos ir architektūros studijas bei tyrimus, tačiau išskirtinai dera prie tokių kompleksinių sričių kaip mūsų (architektų).

2011 m. spalio mėnesį finišavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos skelbtas atviras architektūrinis-urbanistinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujo pastato statybos sklypo parinkimo konkursas. Jį rengė vadovaujantis Klaipėdos miesto Bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos sprendimu 2007-04-05 Nr.T2-110, socialinės aplinkos dalies sprendinių 8.2.8 punktu „Naujo muzikinio teatro vietos ir architektūrinės koncepcijos parinkimą organizuoti konkurso tvarka“. Išrinktas nugalėtojas, miestas gavo atsakymą į jam rūpimą klausimą – muzikinio teatro pastato statybai parinkta vieta prie Kuršių marių.

 Lietuvos architektų rūmai pristato vieno iš recenzento – architekto, profesoriaus Algio Vyšniūno – straipsnį, kuriame išdėstyti argumentai, dėl ko šis konkursas buvo ydingas, ir ko iš tiesų trūksta, kad Klaipėdos miesto (o ir visos Lietuvos) urbanistinė plėtra vyktų sklandžiai ir tvariai, nepažeidžiant viešojo intereso.

Kultūros paveldo apsaugą visame pasaulyje reglamentuoja įvairių paveldo priežiūra besirūpinančių organizacijų chartijos, konvencijos, deklaracijos ir rekomendacijos. Nereta jų papildo viena kitą, tačiau galima apčiuopti ir tam tikras bendras tendencijas. Šiame straipsnyje ir bandoma jas apžvelgti.

Šioje straipsnio dalyje dėmesys kreipiamas į konkrečias projektavimo proceso teisinio reguliavimo ydas, t.y. tam tikrus galiojančių teisės normų prieštaravimus, kurie taip pat gali nulemti statinio architektūros kokybę.

Tokijo tarptautinis forumas, vestibiulis

XXIV Tarptautinės architektų sąjungos (the Union of International Architects, UIA) kongresas vyko Tokijuje šių metų rugsėjo pabaigoje įspūdingoje vietoje – puikiame Tokijo tarptautiniame forume (projektas arch. Rafael Vinoly). Pagrindinė Kongreso tema: DESIGN 2050, papildomos temos: Aplinka, Kultūra, Gyvenimas.

Visų  sąmonėje giliai įsirėžusi sentencija, kad architektūra - sustingusi muzika, pastaruoju metu Lietuvoje keičia prasmę. Viduriniajai architektų kartai, pradėjusiai profesinę veiklą sovietmečio sąlygomis, betarpiškai dalyvavusiai sistemų kaitoje, šis procesas vis labiau primena džiazo variacijas, negu klasikinių kompozicijų pastovumą. Vyraujant oficialiai nuomonei, kad tik iki antrojo pasaulinio karo sukurtas paveldas yra vertingas ir saugotinas, vėlesniosios architektūros samprata atsidūrė juridiniame vaakume. Pokario meninės aplinkos modernizavimas sutapo su totalitarizmo silpnėjimu, it tolimas aidas kartojo demokratinėse šalyse vyraujančias industrinio funkcionalizmo tendencijas.

Architektūra yra žmonių kultūros išraiška formuojanti identitetą. Statiniuose, apart funkcinių ir praktinių dalykų, išreiškiamos ir visuomenei priimtinos ir siektinos vertybės. Priklausomai nuo to, kiek tas vertybes pavyksta išreikšti, architektūros objektai tampa viešojo meno dalimi. Architektūra yra visuomenės, civilizacijų išsivystimo matas. Architektūra, kurią kuriame dabar, yra informacijos šaltinis apie mūsų sampratą ateinančioms kartoms.

Ką dar galima pasakyti šia tema, kas nebūtų girdėta. Tokia pirma mintis kyla, išgirdus žodžius: žalioji architektūra. Turbūt nėra labiau įgrisusio, visų nuvalkioto termino nei šis. Net tie, kurie sąmoningai vengia šios temos, užklausti pradės vardinti svarbiausius gamtinei aplinkai draugiškos architektūros postulatus. Tarp pirmųjų: atsinaujinantys energijos šaltiniai, veik nulinės emisijos namai ir t. t., ir pan.
Todėl šia tema džiugina kiekviena, kad ir pati beprotiškiausia idėja, jei ji iš tiesų originali. Ko jau ko, bet plagijavimo prancūzų architektui Francoisui Roche‘ui tikrai neprikiši. Jo mintys – kaip ir pati architektūra – šviežios, pačią architektūros kūrimo sampratą verčiančios aukštyn kojom.

Landšaftinis urbanizmas (Landscape Urbanism) – naujoji teritorijų planuotojų mantra ar eilinis, nelabai vykęs bandymas, nuo savo ištakų skaičiuojantis jau penkioliktus metus? Talino architektūros bienalės (TAB) pagrindine tema buvęs landšaftinis urbanizmas organizatorių pristatytas veik kaip panacėja nuo ligšiolinei chaotiškai, aplinkai ardantį poveikį darančiai miestų plėtrai: „Mūsų viltis, kad landšaftinis urbanizmas yra trečiasis kelias, kuris galbūt padėtų išspręsti urbanistinio planavimo problemas, ką padaryti ligšiolinis planavimas nebepajėgus dėl pernelyg greitos kaitos, spartaus vystimosi ir ryškios dinamikos.“

Šį straipsnį inspiravo pavasario ir vasaros pradžios įvykiai, susiję su statybomis istorinėje aplinkoje. Spaudos antraštės šiuo klausimu intriguojančios: „Paveldosaugininkai: mūsų tikslas – kad Kauno „stiklainis” stovėtų kuo trumpiau”  (Kauno diena, 2011-05-03), „Kauno „stiklainio" istorija: architektui V. Juozaičiui atėmė atestatą” (pilotas.lt, 2011.05.17), „Stiklainio Laisvės alėjoje skandalas: piketuotojai šaukė „Miestą darko” (Kauno diena, 2011-06-17).

Pradedant kalbėti apie projektavimo darbų organizavimą, t.y. apie projektavimą kaip procesą, pirmiausia svarbu atsakyti į klausimą, kodėl verta apie tai kalbėti. Juk pats procesas nėra nei tikslas, nei rezultatas - jo neišeksponuosi, nepasigėrėsi. Neteko girdėti, kad būtų rengiami „geriausio projektavimo proceso“ konkursai, gaunant statybą leidžiančius dokumentus, neprašoma pateikti ataskaitų apie projektavimo darbų organizavimo eigą. Užsakovas taip pat linkęs mokėti ne už procesą, o už galutinį jo rezultatą – statinio projektą.

Europos sąjungos (ES) institucijų priimami sprendimai, tarp jų ir aktai, kurie turi privalomą pobūdį valstybėms narėms, apima įvairias rinkos sritis, įskaitant ir architektūrinę veiklą. Be to, ryškėja tendencija plėsti šių sričių reguliavimą visos ES mastu ir tokiu būdu pasiekti lygį, kai ES narėse įsivyraus harmoningas rinkos reguliavimas ir galios jei ne vienodi, tai bent jau panašūs standartai, kurie padės užtikrinti ES siekiamus tikslus jos reguliuojamoje rinkos dalyje. Kadangi architektūrinė veikla, tiek dėl politinių priežasčių, tiek dėl jos reikšmingos įtakos visuomeniniam gyvenimui ir ES deklaruojamiems principams, ypač tvarios plėtros (angl. Sustainable development) siekiui, neišvengė ES institucijų įsitraukimo į jos reguliavimą, ES priimami dokumentai architektūros klausimais turi vis didesnę įtaką Lietuvos vidaus politikai, pradedant nuo tokių klausimų kaip architektūros studijų pobūdis ir architekto kvalifikacijos įgijimas iki konkrečių reikalavimų projektavimo kokybei ir aplinkos apsaugos užtikrinimo.

Lietuvoje vykstantys architektūriniai konkursai (kaip, beje ir visų kitų gyvenimo sričių varžytuvės – privatizacija, viešieji pirkimai ir kt.) kaip taisyklė sukelia nesibaigiančias diskusijas ir abejones. Teko domėtis šios srities patirtimi kitose šalyse, pasirodo – panašių atvejų pasitaiko ir kitur. Nepriklausomai nuo valstybės demokratijos tradicijų gylio, profesionalams priėmus vienokį ar kitokį verdiktą, viešojoje erdvėje pasigirsta nepasitenkinimo obalsiai.

LR Aplinkos ministerijos parengtas naujas teritorijų planavimo įstatymas numato esminę esamos planavimo sistemos pertvarką, kuri, jei nebus iškraipyta TPĮ svarstymo Seime metu, įgalins sutrumpinti planavimo procesus, atsisakyti nereikalingų dokumentų rengimo, aiškiau reglamentuos dokumentų pasekmes fiziniams ir juridiniams asmenims.

Kitaip tariant, menas mieste, menas viešosiose erdvėse – tiek išorės, tiek visuomeninių pastatų vidaus. Kas krinta į akį vaikščiojant po Lietuvos miestus, ypač – rajonus, nutolusius nuo centrinės jo dalies? Nugyventos viešosios erdvės. Nebeveikiantys fontanai, apdaužytos skulptūros it pamėklės mena didžiųjų Lietuvos miestų mikrorajonų statybos laikus. Apmaudu, nes mažieji šalies miesteliai geba kuo puikiausiai tvarkyti savo bendrabūvio erdves.

Teritorijų planavimo srityje susitinka visuomenės, biurokratų ir architektų interesai. Deja, šios visos trys pusės nėra patenkintos dabartine LR teritorijų planavimo sistema bei kelia klausimus apie tolimesnį jos egzistavimą. Straipsnyje siekiama aptarti svarbiausias teritorijų planavimo problemas bei paskatinti architektų visuomenę aktyvesnei diskusijai ieškant išeities iš susiklėsčiusios situacijos.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas 2011 m. vasario 8 d. Įsakymu Nr. D1-118 paskelbė tris Aplinkos ministerijos šių metų veiklos prioritetus. Vienas jų: „Renovacija. Peržiūrėti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, nustatant siekį mažinti šilumos sąnaudas kuo efektyviau panaudojant gyventojų ir valstybės paramos lėšas. Įgyvendinti pateiktas rekomendacijas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje „Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas)“.

Šiandienos Lietuvos realijos byloja: architektūra paskandinta statybų versle, kur jai skiriami menki keli nuošimčiai nuo visų statybos objektų projektavimo darbų.

Šiuo metu Aplinkos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iš Aplinkos, Švietimo, Kultūros, Ūkio ministerijų, Lietuvos architektų rūmų bei Lietuvos architektų sąjungos atstovų toliau rengia Architektūros įstatymo projektą. Jo rengimo pagrindas – LR  Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 643 patvirtinta Architektūros įstatymo koncepcija, kuri parengta,  realizuojant Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 657, 1.2 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ XV skyriaus „Aplinkos politika“ skirsnio „Darni plėtra ir teritorijų vystymasis“ 1009 punktą.

Pastarųjų mėnesių rezonansiniai įvykiai Kaune (dėl pastato rekonstrukcijos Laisvės al.90), Vilniuje (dėl pastato nugriovimo Jasinskio g.) atvėrė dar vieną kraujuojančią architektūrinės praktikos žaizdą.