Lukas Rekevičius. Apie Rūmus, Maskvą, praeitį ir ateitį

Lukas Rekevičius, architektas, laikinai einantis Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas

Kažkada seniai prieš krizę yra tekę turėti keletą objektų Maskvoje. Įspūdingas miestas, ir ypač įspūdinga, kaip ten tvarkomi reikalai architektūroje. Štai pavyzdžiui vienas pavyzdys man itin įstrigo: jei turi gyvenamą istorinį priemiestį su statyba iki 5 aukštų ir šlaitiniais stogais, tačiau žiauriai žiauriai reikia įkalt kokį 15 aukštų pastačiuką – ką darai?

Improvizuoji! (iliustracija pridedama)

Darai stilobatą kokių penkių aukštų, biškutį užpili žemėm – jis tada tampa cokoliu ar net rūsiu – taigi į aukštų skaičių nesiskaičiuoja.
Tada eina 5 normalūs aukštai, kaip leidžia reglamentas.
Ir tada kali dar mansardą kokių 5 aukštų – mansarda irgi į aukštingumą nesiskaičiuoja gi.
Sumoj ir reglamentai išlaikomi, ir paveldo žmonės turi būt laimingi, nes šlaitinis stogas, tik namas kažko didokas gaunasi, velnias, ir vietiniame žvėryne agresyviai atrodo.

Čia jūs gal juoksitės, badysit pirštais, tipo rusai, Maskva, bet pasižiūrėkit į mūsų Novotelį Gedimino pr., kuris „sutvarkytas“ visiškai analogiškais principais – mansarda per kokius keturis aukštus, vsio zakono.

Šitas pavyzdys yra pateikiamas kaip iliustracija, kodėl yra reikalingi Lietuvoje Architektų Rūmai, kuriuose dabar esu laikinai įsidarbinęs.

Nes anksčiau mūsuose tokio maskvietiško reikalų susitvarkymo buvo labai daug. Reikia šešiolikabučio ten kur galima max dvibutį – prašom! Reikia komercinio intensyvumo daugiabučiui praignoruojant visokias žaidimų aikšteles? Prašom jums gyvenamos paskirties viešbutis. Reikia keturių mansardinių aukštų į aukštingumą neįskaičiuot – kodėl ne.

Ir dabar pasitaiko dar, bet jau gerokai gerokai mažiau.

Ir turbūt nebus perdėta, jei pasakysiu, kad Architektų Rūmai čia vaidina labai esminį vaidmenį.

Bet apie viską iš pradžių.

Keli Seimo nariai pateikė pasiūlymą (https://bit.ly/312r6M4) naikinti privalomą Rūmų narystę atestuotiems architektams (nuoroda). Iš esmės, prašo panaikinti Rūmus (nes be privalomos narystės mes jokia savivalda, o pokalbių būrelis), atimti visus įrankius, kuriais mes skatiname bendruomenę sąžiningai konkuruoti ir kokybiškai projektuoti.

Aiškinamajame rašte pateikiami klaidingi argumentai – kad pažeidžiama Konstitucija, kad architektai nereguliuojama profesija ir pan. Na, patys paskaitykit.

Taigi iš eilės.

Profesijos yra reguliuojamos ir nereguliuojamos.

Ir tos, ir tos buriasi į asociacijas.

Nereguliuojamų profesijų narystė asociacijose yra paprastai neprivaloma, tačiau pageidautina. Pvz. kai einate pas kineziterapeutą, jūs jausitės užtikrinčiau, jei jūsų pasirinktas specialistas priklausys kokiai Kineziterapeutų sąjungai. Tačiau jei nueisite pas bet kokį nelabai kompetentingą kineziką, tai maksimum kas gali atsitikti – jums išsuks kokį sąnarį, tačiau tai bus jūsų problema, visuomenei daugiau mažiau tai nelabai svarbu.

Reguliuojamų profesijų (architektų, advokatų, notarų, auditorių, antstolių) dalyvavimas savivaldos asociacijose yra privalomas.
Iš esmės taip yra todėl, kad šių profesijų atstovai arba vykdo valstybės deleguotas funkcijas, arba jų galima nekompetencijos kaina yra LABAI didelė ir skaudi viešajam interesui. Architektų atveju – dešimtmečius trunkantis blogai suprojektuotų rajonų ar pastatų skausmingas, neracionalus, nepatogus naudojimas ir miesto vizualinė tarša.

Taigi, architektų profesija yra REGULIUOJAMA, ir tai pirma didelė (nežinau tyčinė ar ne) neteisybė, minima siūlomo Architektų Rūmų įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte.

Antra, Seimo nariai tvirtina, kad privaloma narystė pažeidžia Konstituciją, tačiau tai netiesa. Konstitucinis teismas PALAIKO reguliuojamų profesijų savivaldą, jei tos profesijos užtikrina viešąjį interesą (detalus mokslinis straipsnis nuorodoje https://bit.ly/3aNJtch)

O savivalda NEGALIMA be visuotinės narystės. Nes jei narystė bus ne visuotinė, o savanoriška, reiškia, kad tik DALIS narių įsipareigos laikytis profesinės etikos, tik dalį narių bus galima traukti atsakomybėn dėl profesinės etikos nesilaikymo, tik dalies narių projektus bus galima vertinti Regioninėse Architektūros tarybose, ir tik dalis narių galės būti atestuoti Rūmuose. Palyginkim su medikais – ar labai jauku jums būtų gydytis pas daktarą, kuris nėra davęs Hipokrato priesaikos?

Nu visiška nesąmonė, sutikit – konkurencija išsikreipia radikaliai, nes vieni nariai, nepriklausantys Rūmams gali pažeidinėti etiką šešiolikabučiais dvibučiais Palangoje, nes jie to Etikos kodekso nėra įsipareigoję laikytis, o kiti, sąžiningi prieš save ir profesiją, to daryti nesiims, ir galės tik skaudžiai stebėti kaip neskrupulingai toliau teisės aktų spragomis manipuliuoja kai kurie kolegos.

Kitaip tariant, grįžta maskvietiško Novotelio paniatkių laikai. Aš to nenoriu, noriu, kad ir jūs to nenorėtumėt.

Architektai ir viešasis interesas yra kitas svarbus klausimas. Seimo nariai įstatymo keitimo pasiūlymo aiškinamajame rašte sako, kad viešasis interesas architektūroje yra abstraktus.

Aš kategoriškai nenoriu su tuo sutikti. Kur kur, bet pas mus jis itin ryškus. Visų pirma (gal Daiva Veličkaitė mane pataisys), viešasis interesas Architektūroje yra suderintas visų visuomenės grupių interesas: savivaldybės, vystytojo, kaimyno, bendruomenės, paveldo draugų, KPD, ir pačio architekto meninės ambicijos. Kitaip tariant, architektas šiais laikais būtent ir yra socialinis moderatorius, daugiau mažiau sėkmingai derinantis savo projektus su visom suinteresuotoms pusėms. Tai ir yra gryniausias viešojo intereso pasireiškimas.

Ir atvirkščiai – architektui labai lengva tą interesą pažeisti. Suprojektavęs šešiolikos butų dvibutį Palangoje jis pažeidžia bemaž visus įmanomus interesus – kaimynai skundžiasi išaugusiu automobilių kiekiu, pastatas būna per didelis ir nederantis aplinkoje, krūva gyventojų sujaukia visus darželių ir mokyklų poreikių prognozavimus, ir t.t.

Ir taip, turbūt čia labai svarbi tarptautinė patirtis ir geroji praktika. Tai čia galima būti lakoniškam – visose EU šalyse narystė savivaldos organizacijose yra privaloma. Viena išimtis – Slovakija porą metų bandė taikyti neprivalomą narystę, tačiau kilo toks chaosas, kad slovakų Vyriausybė galų gale privalomumą, kaip ir visoje likusioje Europoje, įvedė. Tai buvo prieš daugiau nei dvidešimt metų.

Kas mane visai neramina, kad įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte yra pateikiamo ir visai atviro šmeižto – kad Rūmai yra konkurenciją ribojanti organizacija, užsiimanti atskirų narių protekcionizmu. Faktus ant stalo, mieli Seimo nariai, nes čia kaltinimas rimtas. Aš nesijaučiu kažką ribojantis ar proteguojantis – atvirkščiai – skatinu ir pats dalyvauju architektūriniuose konkursuose, taip elgiasi ir didžioji dalis LAR tarybos ir bei kitų Rūmų organų narių.

Todėl apibendrinant reikia pasakyti, kad Seimo narių siūlymui kategoriškai (nors šiaip aš tikrai nekategoriškas žmogus) nepritariu, nes:

– PIRMA. Privaloma narystė yra pasiteisinusi geroji praktika visoje Europoje

– ANTRA. Architektai yra reguliuojama profesija, itin glaudžiai susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, tokioms profesijoms savivaldą palaiko LR Konstitucinis teismas

– TREČIA. Lietuvoje būtina auginti architektų profesinės etikos savimonę, todėl VISI atestuoti architektai turi įsipareigoti laikytis profesinės etikos, skaidriai konkuruoti ir kokybiškai projektuoti bei derinti visų visuomenės grupių interesus.

Daugiau neturiu ką pasakyti. Galiu tik duoti nuorodą į dar vieną mokslinį teisinį tyrimą apie architektų savivaldos niuansus: https://drive.google.com/file/d/0B-weBzQJ2f94UElVRDlOU3hBVFk/view

LAR l.e.p. Lukas Rekevičius

Tai yra asmeninė Rūmų nario nuomonė. Aktualia profesine architektūros lauko tema gali pasisakyti bet kuris Rūmų narys, atsiuntęs laišką el.paštu info@architekturumai.lt. Prašome nenaudoti necenzūrinių, asmens garbę ar orumą galinčių įžeisti žodžių, taip pat laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso.

Panašūs įrašai