Lietuvos Architektų rūmai

Mūsų gretas paliko iškili asmenybė, Lietuvos architektūros patriarchas architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas – originalus kūrėjas ir aistringas architektūros mylėtojas.

V. E. Čekanauskas savo darbais aktyviai formavo modernaus Vilniaus veidą. Kartu su bendraautoriaus jis 1962 m. pradėjo projektuoti Lazdynų gyvenamąjį rajoną, į kurį pirmieji gyventojai įsikėlė po dešimtmečio.

Ne vienas tuo laikmečiu kurtas architekto objektas dabar paskelbtas Lietuvos Respublikos nekilnojamąja kultūros vertybe: tai ir bene geriausias naujosios architektūros Vilniaus senamiestyje pavyzdys – Dailės parodų rūmai (1964- 1967 m.), ir Lietuvos kompozitorių sąjungos gyvenamasis kvartalas Žvėryne su elegantiškais Kompozitorių namais (1966 m.) bei kiti.

Akį malonina darniai į Tauro kalno šlaitus įstatytas aiškios formos Žemės ūkio ekonomikos instituto pastatas Z.Sierakausko gatvėje (1971- 1974 m.), kaip ir V. E. Čekanausko dar 1982 m. sukurti LR Vyriausybės rūmai. Nesvetimas jam buvo ir vešiųjų erdvių menas: 1993 m. kartu su skulptoriumi G. Jakuboniu architektas sukūrė poeto Adomo Mickevičiaus paminklą ir skverą, tapusius tautos prisikėlimo simboline vieta.

Atkūrus nepriklausomybę, V. E. Čekanauskas toliau sėkmingai kūrė įvairius Vilniaus objektus: pagal jo su bendraautoriais parengtus projektus buvo rekonstruota Vilniaus geležinkelio stotis (1999 m.), Lazdynuose pastatyta Šv. Jono Bosko bažnyčia (2001 m.). Ir vėlesnio laikotarpio darbuose puoselėjamos pagrindinės V. E. Čekanausko deklaruojamos vertybės: subtilumas, formų paprastumas, vilnietiško mastelio išlaikymas.

Liekame dėkingi V. E. Čekanauskui už norą ir energiją, skirtą perteikti savo turtingą kūrėjo patirtį jaunesnėms kartoms: veik 30 metų architektas (nuo 1990 m. – ir profesorius), dėstė VDA Architektūros katedroje, išugdė daug gabių jaunų architektų, kurie dabar sėkmingai kuria naująją Lietuvą.

Vytautas Edmundas Čekanauskas savo kūryboje niekada nepasidavė gigantomanijos idėjoms, kaskart uoliai ir labai atsakingai ieškodamas subtiliausio, konkrečiai vietai tinkančio sprendimo. Tai, ką šiandien vadiname naujosios Vilniaus architektūros savitumu, reikšminga dalimi yra V. E. Čekanausko kūrybos rezultatas.

Prof. V. E. Čekanauskas buvo Tarptautinės architektų akademijos (International Academy of Architecture) akademikas profesorius (1987 m.); Rusijos dailės akademijos akademikas (1988 m.). Jo milžiniškas šalies ir tarptautiniu mastu indėlis neliko nepastebėtas: 1971 m. jam skirta Lietuvos valstybinė premija ir SSRS Ministrų Tarybos premija už Dailės parodų rūmus; 1974 m. Lenino premija už Lazdynų gyvenamąjį rajoną; profesorius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ir Architektūros Riterio ordinu (2000 m.); 2009 m. jam suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo apdovanojimas.

Su velioniu atsisveikinti bus galima Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų šarvojimo salėje (M. Paco g. 4) rytoj, liepos 8 d., nuo 16 val. Karstas išnešamas liepos 9 d. 16 val. Laidojama Antakalnio kapinėse.

Liūdime kartu su jo artimaisiais.