Lietuvos architektų rūmų tarybos viešas pareiškimas dėl projektų viešumo ir kokybės

Balandžio 13 d. vykusiame posėdyje Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio problematiką nagrinėjusi Lietuvos architektų rūmų taryba (toliau – Taryba) reiškia susirūpinimą dėl viešumoje pristatyto projekto kokybės ir pačios planavimo bei projektavimo eigos.

Tarybos vertinimu, viešumoje pasklidusios abejonės dėl projekto architektūrinių sprendinių kokybės yra pagrįstos. Taryba palaiko prie Rūmų veikiančią Vilniaus regioninę architektūros tarybą, nagrinėjančią šį atvejį, ir tiki, jog ji priims objektyvią, nešališką ir profesionalią ekspertinę išvadą, apimsiančią projektinių siūlymų atitikimą Architektūros įstatyme nustatytiems kokybės kriterijams.

Šio rezonansinio projekto eigoje Taryba taip pat įžvelgia esminius, sistemiškai pasikartojančius urbanistinės plėtros proceso trūkumus, visų pirma – nepakankamą numatomų sprendinių viešumą, visuomenės neįtraukimą, ydingą visuomenei svarbių statinių sąrašą, sprendimų priėmimą pasislėpus už teisės aktų raidės.

Taryba pažymi, kad galiojančiuose teisės aktuose nustatytų viešinimo procedūrų formalus atlikimas negarantuoja efektyvaus visuomenės informavimo laiku, kai dar galima svarstyti įvairias sprendimų alternatyvas, kaip to reikalauja Orhuso konvencija. Rūmai ne kartą yra kreipęsi į atsakingas institucijas, kad teisinis reguliavimas būtų keičiamas, užtikrinant ne formalų, o realų ir efektyvų numatomų sprendimų viešumą. Laiku įvykdytos viešos, atviros ir skaidrios diskusijos architektūros klausimais yra viena esminių kokybiškos aplinkos prielaidų, taip pat ir pagalba statytojui, norinčiam išvengti teisminių ir kitų jam neparankių ginčų ateityje. Šiuo pareiškimu Rūmų taryba dar kartą pabrėžia, kad siekiant viešojo intereso užtikrinimo, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūrų teisinis reguliavimas turi būti kuo skubiau tobulinamas.

Taip pat Taryba pažymi, kad teisės aktuose įtvirtinti minimalūs projektų viešinimo reikalavimai nesumažina architekto atsakomybės už Profesinės etikos kodekse ir Architektūros įstatyme įtvirtintų architekto veiklos principų tinkamą įgyvendinimą. Vienas iš šių principų – atvirumo ir skaidrumo, kuris reiškia, kad turi būti bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais ir suinteresuotais asmenimis, visuomenė informuojama ir konsultuojama, užtikrinamas visuomenės dalyvavimas projektuojant statinius, urbanistines struktūras ir kraštovaizdį. Rūmų taryba nepalaiko architektų (įskaitant savivaldybių vyriausiuosius architektus) dalyvavimo šališkuose ir neskaidriuose plėtros procesuose ir primena, kad ekspertinio vertinimo metu nustačius esminius architekto veiklos principų pažeidimus, jo profesinės ir teisinės atsakomybės klausimai bus perduodami kompetetingiems Rūmų organams.

Taryba palaiko visų Regioninių architektūros tarybų iniciatyvas. Taip pat ragina valstybės ir savivaldybių institucijas, kitus aplinkos kokybe suinteresuotus asmenis naudotis Architektūros įstatymo suteiktomis galimybėmis gauti išsamias ekspertines išvadas ir vadovautis jomis priimant sprendimus architektūros srityje.

Panašūs įrašai