Linas Tuleikis. Kodėl mes taip stengiamės būti bet kuo, bet ne architektais?

FORUMAS – nauja Rūmų svetainės rubrika, skirta asmeninėms Rūmų narių nuomonėms architektūros lauko temomis. Gero skaitymo!


Linas Tuleikis, architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys 

Pamenu, kai projektavau Rusijos Federacijoje, mane stebindavo klientai, kurie manęs dažnai klausdavo, kokios paskirties pastatą čia geriau statyti, kas dabar geriau atsiperka, į kur geriau investuoti…

Mano atsakymas, kad nesu tos srities specialistas ir negaliu kompetentingai patarti, niekada netenkino, visvien būdavau spiriamas pasakyti savo, kad ir nekompetentingą nuomonę.

Keista, bet ir Lietuvoje užsakant stambius projektus ir dabar iš architektų tikimasi visko, bet ne architektūros. Ne retas užsakovas nori, kad mes suprojektuotume kažką, kas duotų didesnį atsiperkamumą, greitesnę investicijų grąžą. Klientas, vengdamas pats atlikti savo darbą, sugalvoja jį permesti architektui. Ir mes, nusižengdami savo orumui, ne retai paklūstame tam jų norui – apsimetame, kad tai išmanome, įsivaizduojame esantys jų partneriais, kurie padės jiems geriau investuoti pinigus. Mes apsimetame verslininkais, nes taip norime pelnyti jų pasitikėjimą, dėl tos priežasties mes perimame jų terminologiją, net jų mąstyseną – aukodami architektūros kokybę, siekiame mažesniais kaštais gauti didesnį rezultatą, optimizuodami projektavimo procesus. Prosesų optimizavimas siejasi su sprendinių standartizavimu, – kuo mažiau naudoti daug imlaus darbo naudojančių procesų ir pereiti prie jau išdirbtų sprendinių naudojimo. Architektūroje tai būtų sprendinių plagijavimas ar tiražavimas, nieko neturintis bendra su pagrindine architektūros misija – kurti unikalius erdvinius sprendinius.

Dažnai susiduriame su verslo nuostata, kad geras verslas yra ne išrasti kažką naujo, bet pamatyti pasiteisinusius rinkoje sprendimus ir juos teisingai pritaikyti savoje rinkoje. Deja, bet gera architektūra nesivadovauja šiuo principu. Atvirkščiai, architektūroje tai laikoma labai blogu bruožu, o gal net nusikaltimu.

Man senelis sakydavo, kad reikia užsiimti tuo, ką geriausiai moki. Tai gal mums reikėtų užsiimti architektūra, jei jau pasirinkome architekto profesiją?

Gal ir mūsų klientui žymiai svarbiau šalia turėti ne dar vieną kolegą-verslininką, bet visai kito plauko žmogų – architektą, specialistą, galintį į problemą pažvelgti visai kitomis akimis, nei žvelgia jis pats? Juk nei viename reikale dar nepamaišė didesnis požiūrių kiekis, o vienodi pažiūriai dažnai pakenkia, nes nuskurdina galimą sprendimą. Gal rezultatui geriau, kai nesiremiama tik kliento monologu, kuriam, kaip aidas antrina architektas, stengdamasis išgirsti kiekvieną užsakovo užgaidą, bet kai vyksta kūrybinis skirtingų požiūrių dialogas ar polilogas?

Taigi, mes nesame verslininkų partneriai, mes esame paslaugos teikėjai, o mūsų paslauga –  architektūra. Todėl nustokime apsimetinėti.

Tai yra asmeninė Rūmų nario nuomonė. Aktualia profesine architektūros lauko tema gali pasisakyti bet kuris Rūmų narys, atsiuntęs laišką el.paštu [email protected]. Prašome nenaudoti necenzūrinių, asmens garbę ar orumą galinčių įžeisti žodžių, taip pat laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso.

Panašūs įrašai