KONSULTACIJOS DĖL ARCHITEKTŲ AUTORIŲ TEISIŲ
Rubriką finansuoja LKT

2018 m. Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansuoja Lietuvos architektų rūmų strateginės programos įgyvendinimą. Tam Rūmams LKT skyrė 80 tūkst. eurų.

Nors nemaža dalis Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme įvardintų uždavinių yra įgyvendinami iš surinktų Rūmų narystės mokesčių ir Rūmų veiklos sugeneruotų lėšų, tačiau priėmus Architektūros įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 1 d., Rūmams pavesti itin svarbūs ir skubūs uždaviniai, susiję su jo įgyvendinimu. Tarp jų – autorių teisių archiektūros srityje stebėsena ir gynimas, Regioninių architektūros tarybų darbo organizavimas, architektūrinių konkursų sąlygų derinimas, viešojo intereso gynimas teisme ir kita. Taip pat bus organizuojama tradicine tapusi kasmetinė konferencija, skirta Pasaulinei architektūros dienai pažymėti, tarptautinė ir tarpžinybinė apskrito stalo diskusija autorių teisių architektūros srityje klausimu, kiti aktualūs architektų bendruomenei renginiai.

DĖL AUTORIŲ TEISIŲ PERDAVIMO

Į Lietuvos architektų rūmus buvo kreiptasi dėl tarp architekto ir užsakovo sudaromos sutarties dalies, kurioje aptariamas turtinių teisių perleidimo klausimas, įvertinimo. Pažymėtina, jog Lietuvos architektų rūmai nėra įgalioti oficialiai aiškinti teisės aktų reikalavimų. Šioje konsultacijoje bus išdėstytas nurodytos situacijos teisinis vertinimas, kuris nelaikytinas oficialiu teisės aiškinimu.

Pateiktos sutarties ištraukos 8.1 punkte numatyta, jog užsakovas, sumokėjęs vykdytojui už parengtą projekto dokumentaciją, įgyja visas autoriaus turtines teises į projektą, numatytas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas).

Pažymėtina, jog Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:
1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; 2) išleisti kūrinį; 3) versti kūrinį; 4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; 5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę kūrinio originalo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti kūrinio originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; 7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai nedraudžia perduoti visas ar tik tam tikras turtines teises užsakovui. Turtinių teisių perdavimo klausimas yra šalių susitarimo reikalas. Tuo atveju, jeigu visų turtinių teisių perdavimas užsakovui netenkina architekto, kaip kūrinio autoriaus, interesų, jis turi teisę su tuo nesutikti ir tokio pobūdžio sutarties nesudaryti.

Svarbu pažymėti, jog autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę) (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Taigi, net ir perdavus užsakovui visas ar tik tam tikras turtines teises, architektas, kaip kūrinio autorius, visuomet turės autorystės teisę, teisę į autoriaus vardą bei teisę į kūrinio neliečiamybę.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Taigi, architekto dalyvavimas projektavime bet kokiu atveju privalo būti tęstinis. Pažymėtina, jog tęstinis to paties architektūros paslaugų teikėjo dalyvavimas projektavime užtikrintų ne tik autoriaus teisių apsaugą, bet ir daugeliu atvejų prisidėtų prie projekto kokybės.

DĖL PROJEKTO KEITIMO

Į Lietuvos architektų rūmus buvo kreiptasi dėl galimo autorių teisių pažeidimo. Kreipimesi nurodyta, jog buvo parengtas statinio techninis projektas, kuris buvo svarstytas architektų ir urbanistų ekspertų Klaipėdos taryboje. Užsakovas – viena iš Lietuvos savivaldybių – nori atlikti projekto korektūrą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nori įpareigoti skelbti naują viešąjį konkursą parengto techninio projekto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prašyta atsakyti, ar su užsakovu sudarytos sutarties punktas dėl autorių teisių reiškia, kad visos autorių teisės, nepaisant to, kad konkrečiai nenurodoma, kokios teisės perduotos, įpareigoja savivaldybę organizuoti naują konkursą parengto techninio projekto korektūrai ir naudoti parengtą projektą skelbiant konkursą, taip pat, kaip turėtų būti suformuluotas aiškus sutikimas dėl autorių teisių perdavimo, kuriuo remiantis užsakovas galėtų įgyti teises į parengto projekto korektūrą keitimą ir pan.

Pažymėtina, jog Lietuvos architektų rūmai nėra įgalioti oficialiai aiškinti teisės aktų reikalavimų. Šioje konsultacijoje bus išdėstytas nurodytos situacijos teisinis vertinimas, kuris nelaikytinas oficialiu teisės aiškinimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 42 punktu, projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us).

Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentams suteikiama nauja laida (STR 1.04.04:2017 48 punktas).

Pažymėtina, jog teisės aktuose nenumatyta galimybė projekto keitimus, parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentus, atlikti kitam projektuotojui.

Tuo atveju, jeigu užsakovas tolimesniems projektavimo darbams nori pasisamdyti kitą projektuotoją, privalo būti rengiamas naujas projektas, o ne projekto korektūra. Jeigu rengiant naują projektą būtų naudojamasi parengtu techniniu projektu, projektavimo procese būtų privalomas architekto rengusio tą projektą, kaip projekto autoriaus, dalyvavimas.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniu, turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Taigi, bendroji taisyklė – norint pakeisti kūrinį, autoriaus sutikimas yra būtinas, nepriklausomai nuo to, ar autorius yra perdavęs turtines teises į kūrinį.

Nagrinėjamame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad visi architektūros paslaugų teikėjai įsipareigoja remti nepriklausomumą, nešališkumą, ginti profesijos garbę ir orumą, elgtis taip, kad būtų gerbiamos kitų asmenų teisės ir interesai, be to, įsipareigoja pripažinti savo kolegų profesinius siekius ir indėlį bei gerbti jų teises. Minėto straipsnio 6 punkte taip pat numatyta, kad architektūros paslaugų teikėjas nesisavina kito architektūros paslaugų teikėjo intelektinės nuosavybės ir neteisėtai nesinaudoja jo idėjomis, jeigu negauna aiškaus sutikimo iš to paslaugų teikėjo, kuriam priklauso teisės į tą nuosavybę ar idėją.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai. Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Pažymėtina, jog tęstinis to paties architektūros paslaugų teikėjo dalyvavimas projektavime užtikrintų ne tik autoriaus teisių apsaugą, bet ir daugeliu atvejų prisidėtų prie projekto kokybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog keisti projektą, kai projekto keitimai yra įforminami išleidžiant naują projekto laidą, gali tik projektą rengęs projektuotojas. Nepriklausomai nuo to, ar turtinės teisės užsakovui buvo perduotos, autorius turi teisę įgyvendinti jam priklausančias neturtines teises, įskaitant teisę į kūrinio neliečiamybę. Asmenys, keičiantys Jūsų kūrinį, privalo gauti aiškų Jūsų sutikimą dėl Jūsų intelektinės veiklos produkto keitimo. Sutikimo forma ir turinys nėra reglamentuojami, tačiau iš jo turi būti suprantama, kokiems techninio projekto sprendinių keitimams yra pritariama.


DĖL AUTORIŲ TEISIŲ PERDAVIMO

Į Lietuvos architektų rūmus buvo kreiptasi dėl autorių turtinių teisių perleidimo sutarties įvertinimo. Kreipimesi nurodyta, jog buvo parengtas techninis projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas. Sutarties pasirašymą inicijuoja užsakovas, kadangi objektas yra parduodamas kitam asmeniui. Lietuvos architektų rūmai įvertino pateiktą sutartį ir šioje konsultacijoje teikia savo pastebėjimus, aktualius sudarant tokio pobūdžio sutartis.

1. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Taigi, kitiems asmenims gali būti perduodamos tik turtines teisės.

Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:
1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
3) prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę)(Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytos teisės aktų nuostatos leidžia teigti, jog teisė keisti kūrinį yra autoriaus neturtinė teisė, kuri negali būti perduota, tačiau Sutarties 1 punkte nurodoma, jog „Projektuotojas taip pat suteikia teisę Klientui be atskiro Projektuotojo sutikimo bet kokiu būdu keisti, adaptuoti ar kitaip perdirbti Darbų rezultatą arba pagal Darbų rezultatą pastatytus pastatus bei kitus statinius ar jų dalis”. Taigi, iš esmės Sutarties 1 punkte yra kalbama ir apie teisės į kūrinio neliečiamybę (neturtinės teisės) perdavimą.

2. Manytina, jog Sutarties 2 punkte įtvirtinta nuostata „jeigu kurių nors autoriaus teisių perdavimas dėl teisinių priežasčių yra neįmanomas” įtvirtinta dėl tos priežasties, jog pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą autoriaus neturtinių teisių perdavimas yra neįmanomas. Pažymėtina, jog autorius gali duoti išankstinį sutikimą keisti kūrinį. Tam iš esmės ir yra skirtas Sutarties 2 punktas – išankstinio sutikimo keisti kūrinį suteikimui. Išankstinį sutikimą keisti sukurtą kūrinį autorius gali suteikti, tačiau reikėtų įvertinti tokio sutikimo riziką abiem sutarties šalims, t. y. autorius negali būti tikras, jog atliekami kūrinio pakeitimai nepažeis jo garbės ar reputacijos (nepažeis jo teisės į kūrinio neliečiamybę), užsakovas taip pat negali būti tikras, jog minėta autoriaus teisė atliekant keitimus nebus pažeista ir autorius jam dėl to nepareikš pretenzijų.

3. Kalbant apie konstruktorių ir inžinierių teises, pažymėtina, jog jie savo darbu nekuria kūrinio, o tik jį detalizuoja. Atsižvelgiant į tai, jog jų darbo rezultatas nelaikytinas kūriniu, jiems neatsiranda autorių teisės. Svarbu pasitikslinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi visas turtines teises, t. y. ar nėra daugiau kūrinį kūrusių architektų, kurie taip pat tapo autorių teisių turėtojais. Sutartyje taip pat vertėtų aptarti subrangovų (jei tokių yra) teises.

4. Sutartyje nurodyta, jog perduodamos išimtinės teisės, o tai reikštų, jog tuo atveju, jeigu tas pats architektas rengs ir darbo projektą, užsakovas jam turės suteikti teisę naudotis jo paties parengtu techniniu projektu. Norint išvengti tokios situacijos, sutartyje reikėtų numatyti, jog perduodamos turtinės teisės, o ne išimtinės turtinės teisės.