Ekspertai: Kauko laiptų remonto projektą taisyti būtina
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) savo iniciatyva išnagrinėjo Kauko laiptų, esančių tarp Aukštaičių ir Žemaičių g. Kaune, kapitalinio remonto techninį projektą ir pateikė rekomendacijas dėl jo tobulinimo.
„Kauko laiptų, esančių Kauno miesto istorinėje dalyje, rekonstravimo projektas, parengtas nepaisant specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, sudarė prielaidas negrįžtamai sunaikinti Kauko laiptus – pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu sukurtą tūrinę – erdvinę kompoziciją, karo audras ir sovietmetį atlaikiusius originalius elementus, mažosios architektūros formas. Pateiktas Kauko laiptų kapitalinio remonto projektas nei koncepciniu aspektu, nei sprendinių kokybe neatitinka architekto Stasio Kudoko suprojektuotų gražiausių to meto Lietuvos laiptų. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų sprendinių nevienija bendra architektūrinė idėja, jais išsaugomi ne visi laiptų ansamblio saugotini elementai. Projektas netenkina daugelio architektūros kokybės kriterijų, todėl tokiu pavidalu neturėtų būti realizuojamas“, – ekspertų išvadas apibendrino posėdžiui pirmininkavęs architektas Linas Tuleikis.
Architektai, atlikę ekspertinį sprendinių, kurių autoriai – V. Paipalas, J. Eivaitė, R. Labutis, L. M. Perevičienė, T. Grušas ir V. Sipavičius, vertinimą bei išnagrinėję pateiktus dokumentus, pateikė savo rekomendacijas, kurių pagrindinė – kuo skubiau taisyti projekto sprendinius pagal Kauno RAT išvadoje išdėstytas pastabas. Taip pat siūloma nedelsiant dar kartą inventorizuoti šiandien išlikusius autentiškus elementus ir juos išsaugoti, restauruoti, eksponuoti, nekeisti naujais. Ekspertai pabrėžia, jog būtina tinkamai parinkti tvarkybos darbų technologijas ir medžiagas. Be to, prašoma motyvuotai pagrįsti aplinkos, medžių ir želdinių tvarkymą tiek Kauko laiptų ribose, tiek gretimuose šlaituose, kuris, inicijuotas Kauno miesto savivaldybės, turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, kartu su gretimų želdynų tvarkyba.
Autoriai :V. Paipalas, J. Eivaitė, R. Labutis, L. M. Perevičienė, T. Grušas ir V. Sipavičius.
RAT išvadą galite skaityti čia.
Prie šios, vienos iš 2018 m. strateginių Lietuvos architektų rūmų veiklų, finansavimo prisideda Lietuvos kultūros taryba.
